Autobiografinė Sofijos Čiurlionienės-Kymantaitės apysaka „Šventmarė“ žavi ir intriguoja. Pjesė „Šventmarė“ nukelia į 1898-ųjų vasarą Kuliuose, nedidelį miestuką pačiame Lietuvos pakraštyje. Tai spaudos draudimo metai, kai aktyviai reiškėsi kunigas Juozas Tumas-Vaižgantas, siautėjo žandarai, savo paslaptingais takais keliavo knygnešiai. Kuliuose uoliai tarnavo pirmametis kunigėlis, aistringai mokslo siekė mergaitė paauglė. Šiame fone stebino, glumino ir baugino Šventmarė – prašmatni davatka, prikrėtusi daug keistenybių ir net išdaigų…
Pagrindinį Šventmarės vaidmenį kuria Agnė Gregorauskaitė. Aktorė daugiau kaip 50 metų dirbo Lietuvos nacionaliniame dramos teatre, kur sukūrė per 130 vaidmenų. Tarp jų bene geriausiai žinomas Magdalenos Paukštytės personažas Boriso Dauguviečio „Žaldokynėje“, kurią dar 1975 m. pastatė A. Gregorauskaitės mama – legendinė aktorė ir režisierė  (pirmoji profesionali lietuvių teatro režisierė) Kazimiera Kymantaitė. Tarp daugybės įsimintinų A. Gregorauskaitės vaidmenų Romualdo Juknevičiaus, Vytauto Čibiro, Henriko Vancevičiaus, kitų iškilių lietuvių režisierių pastatymuose dėkingai išsiskiria aktorės kuriama Šventmarė Arvydo Kinderio spektaklyje Alytuje. Sukurtas ypatingai įtaigus, humoru trykšte trykštantis kaimą šokdinančios moteriškės personažas. Scenos veteranę A. Gregorauskaitę gerai žino ir myli ne tik Vilniaus teatro žiūrovai. Aktorę puikiai pažįsta radijo klausytojai, TV spektaklių, serialų žiūrovai.