31 - OJO SEZONO PREMJEROS

„KU KU KUR TU?“

Alytaus miesto teatro spektaklis vaikams nuo 2 mėnesių iki 2 metų

Režisierė ir idėjos autorė: Gintarė Latvėnaitė-Glušajeva
Kompozitorė: Inga Šepetkaitė
Scenografija: Antanas DubraVladas Suncovas
Vaidina: Eglė KordiukovaitėAndra KavaliauskaitėPovilas AdomaitisVincas Vaičiulis

Trukmė: 45 min.
Premjera: 2021 m. birželio 5 d.

Spektaklis smagiu pavadinimu, primenančiu mažylio pirmuosius trumpus žodžius,
„Ku ku kur tu?“– tai pirmas susitikimas su pačiu mažiausiu žiūrovu nuo 2 mėnesių iki 2 metų (neuždarysime durų ir šiek tiek vyresniems).
Gamta ir žmogus – neatsiejami dalykai, o miškas visada kuria ypatingą muziką. Spektaklyje skamba paprastos muzikinės melodijos, o dainuojantys aktoriai keliais balsais kuria miško garsus.
Muziką , žaidimai, emocijos – viskas apjungiama jaukioje ir įtraukiančioje erdvėje. Spektaklio aktoriai  kuria užburiančią įvairovę, skatina mažojį žiūrovą matyti, klausyti, liesti . Mažyliai ir tėveliai čia gali  laisvai judėti, liesti, uosti  ir pajusti gražiausias emocijas bei tapti spektaklio dalimi.  Tai labai svarbu pirmais mažojo žmogučio gyvenimo metais!
„Tai spektaklis visai šeimai. Spektaklis, kuriantis dar stipresnį šeimos tarpusavio ryšį. Spektaklis, kuriame mažyliui galima būti kaip namuose. Jis galės drąsiai šliaužioti, liesti, kartu dainuoti „…tik įsiklausyk, mišką pamatyk“.
„Kviečiu pamatyti, įsiklausyti ir nešioti tai, kas brangu savo širdyse. Mes jūsų labai lauksime ir priimsime kaip brangiausius svečius.“, – mintimis dalijasi idėjos autorė ir režisierė Gintarė Latvėnaitė-Glušajeva.
Saugi spektaklio atmosfera ir ekologiška dvasia, pastelinės , įvairios spektaklio scenografijos medžiagos, kurias judėdami liečia mažieji spektaklio dalyviai atveria platesnį pasaulį ir pažinimo džiaugsmą, drąsina, skatina žingeidumą, lavina vaizduotę, kūrybiškumą, ugdo emocinį intelektą.
Šis spektaklis – tai raktas į pačių mažiausių žiūrovų širdeles, o tėveliams  – galimybė naujas patirtis pritaikyti namuose ir puoselėti savo atžalų prigimtinius talentus.
Juk teatras yra viena vertingiausių vietų, kur vaikai gali tyrinėti savo vaizduotės galimybes ir tai, ką jie gali padaryti patys!

DĖMESIO: Spektaklyje naudojamas difuzorius su eteriniais aliejais.

„IVONA, BURGUNDIJOS PRINCESĖ“

Alytaus miesto teatro spektaklis pagal Witold Gombrowicz

Režisierius: Szabó K. István
Kompozitorius: Cári Tibor
Dailininkas: Artūras Šimonis
Choreografė: Baczó Tünde
Režisieriaus asistentė: Alma Purvinytė
Vaidina: Andra KavaliauskaitėVaidas PraspaliauskasJonas GaižauskasErika Jasinskaitė–SalickienėVincas VaičiulisEglė JuškaitėOna GudaitytėEglė KordiukovaitėTomas KunčinasEugenijus RakauskasTomas PukysPovilas AdomaitisVidas Vaškius

Trukmė: 2 val.
Premjera: 2021 m. balandžio 23 d.

Istvan K. Szabo „Pastaruoju metu man vis labiau rūpi formų tuštuma. Kelis dešimtmečius, esant nuolatiniam pulsavimui, ši problema buvo apėmusi Witold‘ą Gombrowicz‘ių: nuo tuščio rašymo kaip kūrybinės formos iki teatrališko gesto.

Mūsų laikai sustiprina suvokimą, ką jis įžvelgė ir apie ką jis rašė… bet šiandien tuščia forma pasireiškia daug stipriau ir triukšmingiau.
Tuščios patriotizmo, hierarchijos, meilės, grožio, tiesos, tikėjimo formos  užuominos į baisią individo ir socialinę krizę, kai tuščias „riaumojimas“ tampa programuota kalba, o visi klausytojai yra įtartini.
Ivona yra tylus pasipriešinimas, kurio šviesoje išryškinamas socialinės sistemos isterijos melas“.

Spektaklis „Ivona, Burgundijos princesė“ pasakoja apie neįprastą sistemai merginą, kurią, princas Filipas nusprendžia vesti. Nebrandžia suaugusio sūnaus užgaida labai nepatenkinti princo tėvai – karalius Ignotas ir karalienė Malgožata. Tuo tarpu nebyli ir neišvaizdi jaunoji panelė stebina aplinką, sukeldama nemalonumo jausmą, atskleidžiantį bjauraus pataikavimo ir prisitaikymo mastą.
Nesugebėjimas įveikti nesuprantamos ir „nepatogios“ princo sužadėtinės, trikdančios bjaurumo valdžią, verčia imtis radikalių priemonių…

Vitoldas Gombròvičius (Witold Gombrowicz) – prieštaringa XX a. asmenybė, užimanti  unikalią vietą pasaulio teatro istorijoje. Nepaisant to, jog savo laiku buvo nepripažintas ir smarkiai kritikuojamas, šiandien jis laikomas vienu iš neįprasčiausių rašytojų literatūros istorijoje. Jo kūryba pasižymi ir filosofine jėga, ir humoro jausmu bei tono lengvumu, puikiai ironizuojančiu visuomeninius, politinius, socialinius dalykus.

„ŠIOBEITO AIDAS“

Alytaus miesto teatro spektaklis vaikams „Šiobeito aidas“ pagal A. A. Milne knygą „Pūkuotuko pasaulis“

Pjesės autorius: Vytautas Balsys
Režisierius: Arvydas Viktoras Lebeliūnas
Kompozitorius: Tomas Lygutas
Dailininkas: Artūras Šimonis
Režisieriaus asistentė: Alma Purvinytė
Vaidina: Vaidas PraspaliauskasJonas GaižauskasTomas PukysEglė JuškaitėErika Jasinskaitė–SalickienėOna GudaitytėEglė KordiukovaitėEugenijus RakauskasVidas VaškiusPovilas Adomaitis

Trukmė: 1 val. 25 min.
Premjera: 2021 m. sausio 26 d.

„Esu labai mažo protelio meškiukas, ir tie ilgi žodžiai, kad juos kur…Dažniausiai ryte nuryju kondensuoto pieno gurkšnelį ar kruopelytę medaus. Aš viską suprantu, bet tiesą sakant, nieko nesuprantu. Turime atrasti Ašigalį, o gal Avigalvį, o gal kokį kitą panašų daiktą. Gerai nežinome kas tai yra, tačiau būtinai turime atrasti. Visų labiausiai?
Reikia pagalvoti…Valgyti medų labai smagu ir su Paršeliu smagu. Man patinka, kai mudu su Paršeliu ateiname pas tave ir tu klausi: ,,Gal užkąstume?”, o aš sakau: ,,Neatsisakysiu, o kaip tu, Paršeli?”.
Arvydo Viktoro Lebeliūno režisuojamas spektaklis „Šiobeito aidas“ –  tai istorija vaikams ir jų šeimoms, kurioje susipina dviejų šeimos kartų santykiai ir išryškinama milžinišką jėgą asmenybės ugdymui turinti šeimos bendravimo svarba.
Tai labai svarbu šiandien, kai betarpiškas bendravimas su pačiais artimiausiais žmonėmis tampa deficitu, o išmaniosios technologijos  – priemone suaugusiems nuraminti atžalas ir patiems „pabūti ramiai“.
Istorija prasideda, kai mažasis Jonukas grįžta su tėčiu į vienkiemį, kur kažkada prabėgo jo vaikystė. Prislėgtas kasdienės rutinos, Jonuko tėtis ruošiasi parduoti namą ir taip išspręsti finansinius rūpesčius.
Ore tvyrantys prisiminimai tėtį nukelia į nerūpestingas banguojančių pievų ir ošiančio miško vaikystės dienas. Tačiau šiandien jis – suaugęs žmogus, supančiotas gyvenimo kasdienybės, nerandantis minutėlės savo sūnui, kuriam bendrystės reikia kaip oro.
Matydamas nesibaigiančius tėčio rūpesčius, mažasis Jonukas iškeliauja į mišką pažinti pasaulį su seniai pamirštais tėčio mylėtais žaislais: meškiuku Pūkuotuku, paršeliu Knyskliuku, triušiu, asiliuku
ir pelėda.
Juk tėtis taip pat  kažkada buvo mažojo Jonuko amžiaus…

„MARYTĖ“

Alytaus miesto teatro spektaklis pagal Alvydo Šlepiko pjesę ir kūrybinės komandos tekstus

Režisierius: Stas Zhyrkov
Kompozitorius: Andrii Symonovych
Dailininkas: Artūras Šimonis
Režisieriaus asistentė: Alma Purvinytė
Vaidina: Andra KavaliauskaitėEglė JuškaitėOna GudaitytėPovilas AdomaitisVaidas PraspaliauskasTomas Pukys

Trukmė: 1 val. 40 min.
Premjera: 2020 m. spalio 30 d.

Spektaklis „Marytė“ pasakoja, kaip Antrojo pasaulinio karo pabaigoje bei pokariu Mažosios Lietuvos vaikai, vadinami „Vilko vaikais“ (Wolfskinder), buvo atskirti nuo šeimų arba liko našlaičiais. Jų buvo apie 7000. Būdami maži su vienu iš tėvų (dažniausiai mama) ar visai su svetimais, jie ėjo ieškodami duonos kąsnio, didesnieji – kąsnį parnešti namo. Dėl bado „vilko vaikai“ bėgo į Lietuvą, kai kurie pasiekė Latviją, Estiją, Baltarusiją, Ukrainą. Šių vaikų patirtis išskirtinė. Badas ir baimė buvo jų vaikystės palydovai. Ilgą laiką sovietų okupuotoje Lietuvoje gyvenę „vilko vaikai“ negalėjo viešai dalytis savo prisiminimais, o apie smurto ir prievartos aukas buvo sąmoningai nutylima. Savosios tapatybės atsisakymas buvo vienintelė tokių vaikų išlikimo sąlyga. Tik atgavus nepriklausomybę šiems žmonėms atsirado galimybė pradėti ieškoti savęs, sužinoti ir įregistruoti tikruosius gimimo metus, vietas, vardus ir pavardes, surasti artimuosius. Lietuvoje gyvenantys vokiečių kilmės „vilko vaikai“ (tuo metu apie trejų–šešiolikos metų amžiaus) susitelkė į bendriją „Edelweiss-Wolfskinder“, kuri gyvuoja ir dabar, padėdama atrasti savo šaknis bei puoselėti tradicijas ir kultūrą.

„MAKBETAS“

Alytaus miesto teatro spektaklis pagal Viljamo Šekspyro pjesę

Režisierius ir adaptacijos autorius: Paata Tsikolia
Kompozitorė: Tamar Putkaradze
Dailininkas: Artūras Šimonis
Choreografė: Indrė Puišytė
Režisieriaus asistentė: Alma Purvinytė
Vertimas į lietuvių kalbą: Irena Kupčinskienė
Vertimas į anglų kalbą: Keti Grdelidze
Vertimas į gruzinų kalbą: Manana Antadze
Vaidina: Andra KavaliauskaitėVaidas PraspaliauskasJonas GaižauskasErika Jasinskaitė–SalickienėVincas VaičiulisEglė JuškaitėOna GudaitytėEglė KordiukovaitėEugenijus RakauskasTomas PukysPovilas Adomaitis

Trukmė: 2 val.
Premjera: 2020 m. rugsėjo 17 d.

„Makbetas“ – tai istorija apie praradimą: meilės, tikėjimo, taikos ir galios. Manipuliacijų ir apgaulių pilnas Makbeto pasaulis, kuriame spendžiami spąstai jauniems ir ambicingiems žmonėms, siekiantiems savo tikslo bei ieškantiems sėkmės formulės.

Net ir tie, kurie, regis, turi visas reikalingas sėkmei savybes ir gebėjimus, kenčia ir tampa savo pačių nepatyrimo, nežinojimo, naivumo bei supančiame pasaulyje paslėptos galios aukomis.

Žiaurus Makbeto, kuriame manipuliuojama tiesa, o meilė tampa instrumentu kovoje dėl galios ir valdžios, pasaulis. Tačiau Makbeto pasaulis yra ir šių dienų pasaulis. Jame abejingumas vieno žmogaus tragedijai maskuojamas vis naujesniais ir gudresniais būdais. Tokiame „tuščiame“ pasaulyje visi pasmerkti vienatvei.

Galia čia yra vienintelė valiuta, kuri paniekina ir suteršia meilę, tiesą ir gerumą…

„Makbetas“ – tragiška kritusių herojų istorija, kurie galėjo šviesti, bet patyrę nesėkmę tapo apatiškomis laikmečio ir savo pačių galios aukomis.

„9.18“

Monospektaklis/electro siurrealistinė pasaka sukurta pagal tikras paauglių istorijas (N-16)

Dokumentika: Emilija, Inga, Mindaugas, Andrius, Kornelija, Naglis, Gabrielė, Austėja, Aleksas, Maksimas, Edvinas, Neda, Laima, Gabija, Emilija, Linas, Haroldas, Lukas, Markas – Sergėjus, Adomas
Režisūra, dramaturgija: Andra Kavaliauskaitė
Muzika: Adas Gecevičius
Vizualizacijos: Violeta Mackialo
Kostiumų dizainas: Between LAB
Choreografija: Miglė Praniauskaitė

Trukmė: 1 val. 10 min.
Premjera: 2020 m. rugsėjo 9 d.

„Mane daug kas vadina Žveju. Nors neturiu meškerės ir nemėgstu žuvies. Bijau vandens. Juo mėgaujuosi tik iš tolo. Man jis be galo gražus, kvepia, turi nuostabų balsą, bet jo giluma mane gąsdina.
Labai daug ko bijau. Ypač žmonių. Todėl su jais labai daug bendrauju.
Nebendraučiau, bet jie patys pas mane ateina. Kartais nuo jų pabėgu. Bet greitai pasiilgstu. Pasiilgstu to, ko bijau…
Turiu ydą: man labai patinka šypsotis. Nors nemoku. Gražiai.
Turiu dar vieną ydą: dievinu apsikabinimus. Tą tai moku. Ir tą galiu daryti bet kur ir bet kada. Žmones tai gąsdina. O man  – kelia šypseną, nors šypsotis dar neišmokau. Gražiai.
Yra manančių, kad esu bitininkas. Mano rūbas jiems kažkodėl primena bičių piemenį.
Taip. Aš esu Piemuo. Žvejys. Bitininkas. Mano medus – žmonių istorijos, išpažintys, atleidimai ir susitaikymai. Mano avilys – širdis. Pasirodo, į ją ne taip jau ir sunku įskristi.
Daug kas suglumsta, nežino, kokia mano lytis. Aš ir pats nežinau. Man užtenka to, kad esu žmogus.
Kosmonautas, sako žmonės… Nors kosmose nesu buvęs ir, tiesą sakant, nenorėčiau. Bijau ne tik gylio, bet ir aukščio. Man ten būtų per aukštai.
Bijau mirties. Ne dėl to, kad nebebūsiu čia, o dėl to, kad TEN man tikrai per aukštai. Todėl kiekvieną dieną bandau užlipti vis aukščiau, kad TEN nebūtų taip baisu.“

Pasaulį pasiekė žinia: prieš tris dešimtmečius gimė Žvejys, kuris keliaudamas iš namų į namus, iš miesto – į miestelius, iš kaimelių – į kaimelius, iš vieno žemyno – į kitą, renka paauglių istorijas ir jas perpasakodamas kitiems, įgyvendina savo pagrindinę misiją: išklausyti ir perduoti žinią jį sutikusiems, pas jį ir Medelį atkeliavusiems:

Niekas neturi teisės mūsų skriausti. Niekas neturi teisės mūsų įtikinėti, kad mes privalome su viskuo susitaikyti ir tylėti. Kartais net skaudžiausius dalykus reikia įžodinti, nors ne retai  žodžių pristinga“

Daugelis Žvejo išgirstų istorijų ne vienam praeiviui nuskambėdavo, kaip pasaka, kaip dirbtinė gėlė, kuri nieko bendra neturi su realybe ir tikrumu. Tik Žvejas ir istorijų herojai žino: kartais tai, kas nuskamba, kaip didžiausia pasaka, yra stipriausia realybė, kuri ne tik greta mūsų, ji – įsišaknijusi mumyse.

„Ar esame pasiruošę išklausyti vienas kitą? Ar esame pasiruošę pagelbėti ir užstoti skriaudžiamą? Ar esame pasiruošę ne tik atvirai kalbėti apie tai, kas patirta, o apsaugoti vaikus nuo to, kad tų padarinių sąrašas bent nedidėtų?“

Prievarta, psichologinis ir fizinis smurtas artimoje aplinkoje, manipuliacija ir patyčios – temos, kuriomis Žvejys prakalba sava kalba. Jautria, šviesia, bet tuo pat atvira ir aštria, nieko neslepiant, neužglaistant. Tiesa, paauglių istorijas Žvejys perpasakoja savaip. Taip, kaip geba jo širdis: pasakomis. Niekur negirdėtomis ir tikromis.

Niekam šios istorijos nepasakojau ir kai kas nors paklausdavo: ką reiškia mano kūnas, nusėtas tatuiruotėmis, tylėdavau. Tik aš, Brolis, Mama ir Tėtis žinojo, kad tai paskutiniojo dienoraščio įrašo kopija, kaip anspaudas, liudijimas lemiamos nakties.

Generolžudys.
Sargas.
Mama.
Brolis.
Sūnus.
Bet ne vaikas.

Tiek vaidmenų sukūrei, Dieve. Tik ar ne per daug vieniems pečiams pakelti?“

9.18 – talpina šias, pagal tikras paauglių istorijas sukurtas, siurrealistines pasakas: “TRYS SESERYS”,  “GENEROLŽUDYS“,  „7 RUDENYS, PAVASARIAI, VASAROS IR 6 ŽIEMOS“,   „TILTAI“,  „KVĖPAVIMAS Į DELNUS“. Vieno monospektaklio metu nuskamba dvi pasakos, taip suteikiant žiūrovui galimybę ir kitąkart susitikus su Žveju, išgirsti likusias, dar neišgirstas.

„Žmonės dažnai nori paklausti, bet tyli.
Žmonėms skauda, bet tyli.
Nori pasakyti kažką gražaus, bet tyli.
Nori atsiprašyti, apkabinti, bet…

Bet tam esu aš ir mano Medelis, kad iš tų tylų suverptume garsą. „

AR PASAKA GALI BŪTI TIKRA?

„ŽYDIŠKA GATVELĖ“

Alytaus miesto teatro spektaklis

Režisierius: Albertas Vidžiūnas
Ansamblio vadovė: Larisa Vyšniauskienė
Dailininkas: Kęstutis Vaičiulis
Režisieriaus asistentė: Alma Purvinytė
Video projekcijų autorius: Alius Mikelionis
Vaidina: Erika Jasinskaitė – SalickienėEglė KordiukovaitėEglė JuškaitėTomas PukysVidas VaškiusVincas VaičiulisJonas GaižauskasEugenijus Rakauskas

Trukmė: 50 min.
Premjera: 2020 m. rugpjūčio 9 d.

Lietuvos žydai yra neatskiriama mūsų visuomenės dalis, reikšmingai prisidėjusi prie Lietuvos valstybingumo, istorijos, kultūros ir mokslo raidos. Lietuvių ir žydų santykių vertinimą  koreguoja Holokausto Lietuvoje patirtis ir vykstančios diskusijos, kurios įsiterpdamos į istorinį diskursą, dažnai iškreipia santykių tarp žydų ir lietuvių istoriją.

Pirmieji žydai Alytuje įsikūrė dar XIV – XV amžiuje. Tarpukario Alytaus žydų bendruomenė buvo gausi ir gerai organizuota, išsilavinusi. Istorijos vingiai lėmė, jog Alytaus žydų bendruomenė išnyko, tačiau šios tautos kultūra atgimsta muzikiniame spektaklyje „Žydiška gatvelė“.

Spektaklis, paremtas lietuvių ir žydų folkloru. Komiškos gyvenimo scenos, lydimos liaudies humoro ir autentiškų žydų šokių ir dainų kuria spalvingą dviejų tautų ilgamečio sugyvenimo paveikslą. Šalia augusių jaunuolių, lietuvių mergaitės ir žydų bernelio, meilės istoriją lydintys muzikiniai kūriniai kurs nuotaiką, kurioje atsiskleidžia Lietuvos žydų puoselėjamas paveldas ir lietuvių noras suprasti ir įvertinti kitos tautos subtilybes.

Spektaklyje šalia Alytaus miesto teatro aktorių matome beveik 50 metų veikiančio, bene vienintelio Europoje populiarinančio nykstančią jidiš kultūrą, Lietuvos žydų dainų ir šokių ansamblio ,,Fajerlech“ dalyvius.

„Žydiška gatvelė“ – pilna gyvybės, vilties ir tikėjimo sala, kurioje dviejų įsimylėjėlių istorija dar labiau išryškina bei stiprina pasitikėjimą pamatinėmis lietuvių ir žydų tautos vertybėmis, parodo ir palygina dviejų tautų kultūrų panašumus ir skirtumus.

Mobilus spektaklis rodomas tiek tradicinėse teatro salėse, tiek netradicinėse erdvėse.

DĖMESIO: spektaklyje naudojama ryški blyksinti šviesa – stroboskopas, dūmai ir kvapai.