32 - OJO SEZONO PREMJEROS

„TŪLA“

Alytaus miesto teatro spektaklis pagal Jurgio Kunčino romaną „Tūla“

Inscenizacijos autorius: Herkus Kunčius
Režisierius: Albertas Vidžiūnas
Dailininkė: Jurgita Jankutė
Kompozitorius: Titas Petrikis
Vaizdo instaliacijos autorė: Agnė Marcinkevičiūtė
Afišos autorius: Pijus Šematulskis
Vaidina: Vaiva Ona MakūnaitėTomas PukysEglė JuškaitėAndra KavaliauskaitėOna GudaitytėErika Jasinskaitė – SalickienėJonas GaižauskasVidas VaškiusTomas KunčinasVincas VaičiulisPovilas AdomaitisEugenijus Rakauskas

Trukmė: 1 val. 30 min. (su pertrauka)
Premjera: 2022 m. kovo 25 d.

,,Tūla“ kalba apie jaunystę.

Jurgio Kunčino romanas „Tūla“ – tai  lietuvių literatūros kūrinys, kai neišsipildžiusios meilės istorijos, ilgesio ir bėgančio laiko fone atsiskleidžia vėlyvojo sovietmečio panorama.

Jauno žmogaus savęs ieškojimas susiduria su  tvyrančia melaginga realybe. Kas dar liko tikra? Tai – meilė…, bet ji trapi ir baikšti, visiškai neįgali egzistuoti realiame pasaulyje – skaisčioji Tūla.

Žinia apie žuvusią mylimąją sukrečia spektaklio herojų, išprovokuoja prisiminimus ir troškimą atskleisti pagrindinės herojės Tūlos paslaptį.

Muzikinis raktas į šios istorijos atskleidimą  –  minimalistinis, autentiškas garsas, papildantis siužeto vyksmą. Nepagražinto gyvenimo paveikslo scenografija, langas, tarsi ekranas, kuriame slenka prisiminimų kadrai ir iš pasąmonės pasiekia surūdijusių metalinių vamzdžių  džeržgesys…

„Tūla“ – tai spektaklis apie laikmetį, kurio atgarsiai iki šiol persekioja daugelį, baugina ir tik ironija leidžia į  praeitį žiūrėti atidžiai ir nesentimentaliai. Ši akistata su praeitimi verčia nuolat būti pasiruošus išpažinčiai.

Režisierius Albertas Vidžiūnas.  Kurti Jurgio Kunčino ,,Tūlą“ didžiulė dovana ir atsakomybė.

„TYLĖJA“

Dviejų dalių monospektaklis/šiuolaikinė odė mamai

Dramaturgė ir režisierė: Andra Kavaliauskaitė
Kompozitorius: Bohdan Lysenko
Choreografija: Kamilė Karpolovaitė
Garsinė vizualizacija: Aistė Noreikaitė
Fotografijos: Miško Motė
Vaidina: Andra Kavaliauskaitė

Trukmė: ~2 val. (su pertrauka)
Premjera: 2021 m. gruodžio 10 d.

Pasakyk, ką nors gražaus. Prašau… Prabilk pagaliau. Juk žinai, kaip ilgai šito laukiau. Pasakyk, kad myli mane. Apkabink mane. Kad ir ką jie besakytų. Juk aš nekalta.” – kartojo ji sau, dideliais kąsniais rydama sniegą, tarsi taip bandydama užkimšti metų metus prisikaupusią raudą.“

„TYLĖJA“ – jauna dvynių motina, kuri vienąnakt nevilties pagauta išrėkia: Viešpatie, sustabdyk visa tai. Maldauju. Jeigu viskas ir toliau taip, bijau, kad pati jį savo rankomis uždusinsiu! Kitąryt nubudusi, žvilgteli į laikrodį ir pamato, jog laikas sustojęs, įsiklauso: įtartinai tylu. Juk šiuose namuose to nebuvo nuo pat dvynių gimimo. Aplink sūnų nėra. Įeina į vaikų kambarį – ten taip pat tyku, o ant stalo raštelis: pailsėk, kelias dienas Kajus pabus su manimi. Kai jausi, kad gali kalbėti, paskambink. Nubėga į Au kambarį – tyla. Žvilgteli į jo slėptuvę būdą – tuščia. Nuo tos akimirkos Tylėja suklūsta: nejau gi naktinis šauksmas nepaskendo tyruose? Bet kodėl ji daugiau nieko nepamena? Kas nutiko? Ar tikrai nutiko? Kur Au? Kodėl vos tik pradėjus kalbėti, vietoje esamojo laiko pasisako būtasis? Kas jį palaidojo? Ar tai tik sapnas, mėginantis ją prakalbinti, kad pagaliau visa, kas metų metus nutylėta, būtų išgirsta? Išpažinta?

Tylėja”- švelniai aštri, rūgščiai karti, bet tuo pat metu skaidri ir iki virpulio trapi, šiuolaikinė odė mamai, dvelkianti nepagražinta realybe, kurioje gyvena autizmo sutrikimo paliestos šeimos.

Spektaklis jokiu būdu neatspindi visos realybės, jo tikslas – ne šokiruoti, ne protestuoti, ne ieškoti kaltų, o supažindinti visuomenę su tuo, prieš ką kartais savo (ir ne tik) noru liekame kurti, akli ir abejingi. Spektakliu nesiekiama įrodinėti savų tiesų, juo norima padėkoti VISOMS PASAULIO MAMOMS, kurios vis tik atrado, atranda savyje milžiniškų jėgų ir su begaline meile (kad ir klupdamos, klysdamas, bet išlikdamos kartu) augina mus –  VISOKIUS.”  – mintimis apie monospektaklį dalijasi režisierė Andra Kavaliauskaitė. – Turiu pripažinti, kad tai jautriausia ir brangiausia, ką iki išiol esu sukūrusi. Man pačiai. Tai daugiau nei monospektaklis. Bet tą norint pajausti, reikia jame susitikti. Atviriems ir pasiruošusiems išgirsti kitą. Ne teisti, ne kritikuoti, ne gailėti ir gailėtis, o …”

Spektaklis rekomenduojamas visiems būsimiems tėvams, esamiems tėvams ir kiekvienam, kuris pasiruošęs atviram, apnuogintam susitikimui.

Su Tylėja.

Tylėjomis.

Tylėjais.

Savimi.

Man patinka klausytis, kaip barbena lietus į skardinę palangę, Au – kaip ant pušų šakų tirpsta sniegas. Man patinka uosti šlapią asfaltą pavasarį, jam – sėdėti baloje ir joje žiūrėti į savo atspindį. Kuo mudu skiriamės? Jūs galite šaukti, kad esu velnio motina – man nebeskauda. Tik kyla klausimas: kuo gi nuo mūsų skiriasi Dievo motinų vaikai? Jiems visiems viskas kvepia taip pat? Jie visa girdi vienodai? Elgesys jų – identiškas? Ne, aš nebandau lyginti. Aš tik bandau suprasti, ką mes tokio Jums padarėme, kad darote visa, jog mus supriešintumėte ir atskirtumėte?“

Jūs viską šiandien išgirdote. Atvėriau visą pati to nenorėdama. Tiksliau, nesitikėdama, kad dar ir tam turiu jėgų. Bet čia turbūt dėl viso to kaltos pušys, įsišaknijusios krūtinėje. Šįryt jas apsnigo. Visądien jaučiu, kaip tirpsta ir vis laša laša. Primena mus, tiesa?”

„BROLIAI IR SESERYS“

Alytaus miesto teatro spektaklis pagal Dmitrij Bogoslavskij pjesę

Režisierius: Kiril Glušajev
Kompozitorė: Inga Šepetkaitė
Šviesų dailininkas: Eugenijus Sabaliauskas
Režisieriaus asistentė: Alma Purvinytė
Vaidina: Povilas AdomaitisJonas GaižauskasVaidas PraspaliauskasOna GudaitytėEglė JuškaitėEglė KordiukovaitėVidas Vaškius

Trukmė: 3 val. (su pertrauka)
Premjera: 2021 m. lapkričio 5 d.

„Sakoma, jog tyla yra gera byla. Tyloje galima išgirsti muzikos garsus, joje galima išgirsti gamtą. Sakoma, jog tiesa prabyla tyloje, kad joje įsiklausome į save, tačiau būna ir kitos tylos. Sukaustančios. Atitolinančios ir tos, kuri bando palaidoti tai, kas svajinga, skausminga arba brangu. Dažnai taip tylima šeimose, giminėse, tarp artimiausių. „Broliai ir seserys” kvies visus pasiilgusius paprastų istorijų apie paprastų žmonių santykius, jausmus ir išgyvenimus, kurie būna „visokie”, kurie būna „kaip pas visus”, bet nustebina kiekvieną, kai kalba pasisuka apie palikimo dalybas. Vienas brolis ir trys seserys susitiks vedini turtinių klausimų ir bus labai įdomu, kuo toks svarbus tampa: TĖTI, AR TU MANE MYLI?”.

DĖMESIO: spektaklio metu vartojama necenzūrinė leksika, keiksmažodžiai, naudojami tabako gaminiai, scenos dūmai.