Ko gero kiekvienas žmogus laiks nuo laiko susimąsto, o kas gi yra pats laikas, kodėl jo nuolat pritrūksta, kaip jį sustabdyti ar prailginti? Iš pirmo žvilgsnio laiko suvokimas rodosi akivaizdus. Laikas mums dažniausiai yra tai, kas matuojama sekundėmis, valandomis, dienomis ar metais. Tam tikra laikrodžio rodyklės padėtis, skaičius kalendoriuje leidžia įvardinti tikslų laiką.. Kai rašau, kad 34-asis teatro sezonas prasidės 2023 metų rugpjūčio 25 dieną 18 valandą, padedu sau ir teatro žiūrovams orientuotis aplinkoje, planuotis laiką ateičiai, įvertinant teatro praeitį nubrėžti gaires naujam sezonui.

Žiūrėdami į aukščiau mano paminėtus skaičius ar valandas savo laikrodyje, mes matome laiką. Tačiau mano nuomone yra daug laiko rūšių. Yra tas, ką rodo laikmačiai ar kalendoriai ir tas, kurį jaučiame patys. Laikas gali būti matuojamas amžiais istorijos kontekste ar net milijardais metų egzistuojančios visatos atžvilgiu. Bet galime jį išmatuoti ir akimirkomis. Laiko pojūtis priklauso nuo to, kas mums svarbu, o kas ne. Jei norime mėgautis, norime gerų potyrių, tai savo norą daliname į sekundes, kad kiekvieną jos dalį užpildytume gera emocija. Todėl laikas priklauso nuo to, kuo jį užpildome. Jeigu man įdomu žiūrėti filmą ar spektaklį arba diskutuoti patrauklia tema su puikiu pašnekovu– laikas bėga taip greitai, kad net sunku patikėti, jog tai truko kelias valandas. Laiko suvokimas priklauso nuo to, kaip gerai aš jaučiuosi šią ar kitą akimirką. Mano pojūčiai keičiasi. Jų kaita man ir sukuria laiko pojūtį. Vadinasi, laikas – tam tikras mūsų patirčių pokytis. Kartais matomas, bet dažniausiai – juntamas.

34-ajame teatro sezone žadame daugybę pojūčių, vadinasi, ir pokyčių. Vieni jų – akivaizdūs ir lengvai pastebimi: numatytos 5 premjeros su jau žiūrovui žinomais (S. Žyrkov, A. Kavaliauskaitė, M. Spiazzi) ir dar nepažintais (Ž. Beniušis, M. Mičiulytė) režisieriais, naujomis kūrybinėmis komandomis, naujais (“Čiurlionio pasaka”) literatūriniais kūriniais ar naujomis senųjų (“Vedybos”, “Voro vestuvės”, “Baltaragio malūnas”, “Karalius Lyras”) adaptacijomis. Vis tik jokie kūrybiniai pasiekimai neatsiranda akimirksniu, tarsi pamojus stebuklinga lazdele. Geidžiamos svajonės bręsta lėtai, jau net nekalbant apie žmones ir santykius. Todėl svarbu sau priminti, kad vertingi dalykai neatsiranda tuoj pat. Kartais net ir vertiname ne pačius pasiekimus, o būtent ilgą kelią iki jų. Nes spektaklių kūrimas – ilgas sudėtingas procesas, paieškų ir atradimų maratonas. Ne veltui sakoma, kad repeticijų laikas – pats brangiausias.

Šį sezoną pavadinome “Trys keturi… Laikas teatrui!”

Trys keturi,- taip dažniausiai sakome, kai duodamas startas – atskaitos ženklas kažkieno pradžiai. Trys keturi, pradedam! Taip ištarsime lapkričio 7-ąją, skelbdami XII-ojo tarptautinio teatro festivalio COM•MEDIA pradžią. Šiais metais festivalis kviečia teatrus iškomunikuoti teatro refleksiją laikui ir laikmečiui. Kaip meno kūriniuose reprezentuojami pokyčiai pasaulyje ir visuomenėje? Kokie reiškiniai susiformavo teatre, įtakoti tų nuotaikų, kuriomis gyvena karą ir pandemijas išgyvenantys pasaulio piliečiai ir menininkai? Skaitlinga pagrindinė programa, lietuvišką teatrų vitriną, papildant svečiais iš užsienio, 3 dienas trunkanti programa vaikams COM@ (Kometa), unikalioji  naktinė teatrinių įvykių sesija COM•MOON•A, kurios metu  vyks daugiau nei 20 scenos meno įvykių, jau 9 kartą organizuojamas Dramaturgų konkursas ir geriausių pjesių skaitymai. 4-asis Teatrinio plakato konkursas – tai tik nežymios nuorodos Jūsų ir mūsų bendram laikui.

Trys keturi,- taip dažniausiai sakome tuomet, kai kažkam turima sutelkti jėgas,  tuomet, kai imamasi bendro, sutartinai atliekamo darbo. Teatro veikla – tai nėra vien rodomi spektakliai, tai ir – kūrybinis, šviečiamasis, organizacinis procesas, kurio metu ieškoma bendro susiklausymo, bendro alsavimo, susitelkimo. Jo prireiks, vykstant į gastroles tiek Lietuvoje, tiek užsienyje (jau rugsėjį laukia tarptautinis teatrų festivalis Lodzėje), vykdant įvairaus formato edukacines veiklas, įgyvendinant nacionalinius bei tarptautinius projektus (džiugi žinia pasiekė vos prieš kelias savaites, kad kartu su partneriais iš Italijos, Graikijos ir Portugalijos laimėta paraiška projektui “Theater is cool”), rengiant miestui bei regionui svarbius kultūros įvykius. Daug įdomaus bendro laiko, daug pojūčių, daug patirčių, virstančių pokyčiais.

Žmogus egzistuoja ne kažkokiame abstrakčiame laike, apie kurį kalba mokslininkai. Mes nesame kiekvienas uždarytas savo laiko narve. Mes dalinamės tuo laiku su kitais, dovanodami žinias, jausmus, geras patirtis, patys pasiimdami tai, kas mums rodosi svarbu.  Tuo būdu laikas tampa bendra terpe, bendra matrica, kurioje kartu realizuojame savo gyvenimiškus projektus.

Trys keturi… Laikas teatrui! Laikas bendrystei!

Inesa Pilvelytė, Alytaus miesto teatro direktorė.