Visuomeninių lūžių metu išryškėja tikroji žmogaus esmė, kartais slėpta metų metais. Paviršiun iškyla ir juoką kelia ne tik ydos, bet ir visai natūralių, tik neturėtų dalykų, tokių kaip laisvė, baimės… Komedija „Užėjo lietuvis!..” kviečia įsižiūrėt į save, atleisti kaimynui ir gal patobulėti. Kūriniu sugrąžinsime į paskutinį XX amžiaus, kartu pirmąjį atgautos nepriklausomybės dešimtmetį; dauguma pasirinktų Juozo Erlicko kūrinių kaip tik tada ir parašyti.

Ne vienas – ak, ne vienas! – mūsiškis dar prisimena laikus, kai užėjo lietuvis…

Iškėlėm rankas ir pasidavėm. Daugel kam lietuvis tuomet atrodė pažangesnis už rusą. Visi tikėjosi kažko geriau… Bėgo metai… Lietuvis smaugė kaip šeškas, bet buvo gudresnis už rusą, o gal net ir už vokietį – sugebėjo įtikint, kad viskas žmogaus naudai, viskas jo gerovei…

Bet vieną kartą…