Režisierius G. Padegimas nenori atrasti Amerikos

Alytaus miesto teatras sezono pradžioje pristatys premjerinį Gyčio Bernardo Padegimo spektaklį ,,Filadelfija, štai ir aš!”. Spektaklis pirmąkart bus parodytas spalio 12 d. gastrolėse, Varėnoje vykstančiame Dalios Tamulevičiūtės vardo teatrų festivalyje. Lapkričio 3 d. ,,Filadelfija” atidarys profesionalių teatrų festivalį Alytuje COM•MEDIA. Pernai būtent Padegimo pastatymas ,,Akmenys jo kišenėse” susilaukė palankiausio publikos įvertinimo, o meistriškai vaidinę aktoriai pelnė komisijos prizą. Tai buvo irgi airiškais motyvais sukurtais spektaklis, tad neatsitiktinai režisierius toliau plėtoja šią medžiagą su kitu airiu dramaturgu Brian Friel (Brajanas Frylas). Savo Tėvui ir Motinai dedikuotoje pjesėje Frylas aprašo jaunuolio Garo O’Donelio emigraciją iš namų, iš gimtojo miesto, iš gimtosios Airijos.

Airijos  ir  Lietuvos  dydis, istorija, nuolatinė  kova  už  laisvę, tautinis  atgimimas  turi  daug  paralelių. Pagoniško idenititeto  reliktai, abiejuose  valstietiškos kilmės  kraštuose  glaudžiai  susipynę  su  katalikybe, tautiniame  mentalitete  įbrėžė  gana  panašias  stigmas. Šios  B. Frylo  pjesės  tėvo  ir  sūnaus  santykiai, grįsti  abipusio  dvasinio  artumo  troškimu  ir tuo  pačiu paniška  baime  atsiverti  vienas  kitam, puikiai  atskleidžia  ir  tradicinio  lietuviškojo  nesusikalbėjimo  ir  netgi  tarpusavio  nekomunikavimo  mechanizmą. Šis  valstietiškoje  aplinkoje  susiformavęs  neva  santūrumo  fenomenas  padaugintas  iš  šiuolaikinių  technologijų  vartotojų   socialinių  įgūdžių trūkumoo pasmerkia  individą  negebėjimui  save  išreikšti, sutrauko ryšius  artimiausioje  aplinkoje  bei  visuomenėje. Kai žmonės, gyvenantys  šalia  vienas  kito, neturi  gebėjimų  ir  valios kalbėtis  vienas  su  kitu, išgirsti  vienas  kitą, pajusti  empatiją  ir  susisaistyti  bendrais  siekiais  ar  bent  jau toleruoti  kito  gyvenseną, tas  buvimas  šalia  tampa  egzistencine  katorga. Dar  daugiau,  su  aplinka  ir  savimi susvetimėjęs žmogus tampa  ir  vidiniu  emigrantu, bandant  išsiveržti  iš  savęs  ir  savo  neartikuliuotos  būties,  nežinia  kur,  nežinia  ko  ir  nežinia  kam. Tokią  herojaus  būseną puikiai  atskleidžia airių klasikas, nedramatizuodmas situacijos, veikiau supindamas  komizmą  su  lyrizmu. Įdomu tai, kad  Airija  šiuos  procesus  išgyveno  prieš  pusšimtį  metų, ir  šiandien  tai  yra  savita  Europos  šalis, kuriai  tikrai  negręsia  išnykimas, o  lietuviams  ta  pati  Airija  yra  tapusi  Pažadėtąją  žeme, kur  jie  mano  realizuosę save. Režisierius siūlo alternatyvą bėgimui ,,galopu  per  Europą” – kantrų  ir  atkaklų  savo  gyvenimo  lipdymą  ,,čia  ir  dabar”  su  tau  artimais  žmonėmis. Tai yra didžiausia to  paties  gyvenimo  privilegija.

Reikia  pažymėti,  kad  Padegimas jau ankščiau yra statęs  kitą Frylo pjesę ,,Lugnazados  šventės  šokius” – Vilniuje tai buvęs labai populiarus spektaklis. Šįsyk Alytun režisierius pasikvietė nuolatinius savo bendrakūrėjus: scenografę ir kostiumų dailininkę Birutę Ukrinaitę, kompozitorių Raimundą Martinkėną, choreografę Indrę Puišytę. Šiame didžiosios scenos spektaklyje užimti bus kone visi Alytaus miesto teatro aktoriai vyrai, o taip pat vienas kviestinis Padegimo aktorius iš Kauno – Arnas Aleinikovas. Jis vaidins pagrindinį protagonistą Garą O’Donelą, kuris pjesėje veikia kaip dvigubas personažas, privatus (A. Aleinikovas) ir viešas (Vaidas Praspaliauskas). Iš moterų šiame spektaklyje bus užimtos trys: Onutė Gudaitytė, Eglė Juškaitė, Andra Kavaliauskaitė. Viso vaidins 10 aktorių, be minėtųjų čia dar užimti – Jonas Gaižauskas, Eugenijus Rakauskas, Vidas Vaškius, Tomas Kunčinas, Lukas Alsys bei du moksleiviai: Lukas ir Kasparas.

Naujausi įrašai