Režisierius G. Padegimas nenori atrasti Amerikos
Alytaus miesto teatras sezono pradžioje pristatys premjerinį Gyčio Bernardo Padegimo spektaklį ,,Filadelfija, štai ir aš!”. Spektaklis pirmąkart bus parodytas spalio 12 d. gastrolėse, Varėnoje vykstančiame Dalios Tamulevičiūtės vardo teatrų festivalyje. Lapkričio 3 d. ,,Filadelfija” atidarys profesionalių teatrų festivalį Alytuje COM•MEDIA. Pernai būtent Padegimo pastatymas ,,Akmenys jo kišenėse” susilaukė palankiausio publikos įvertinimo, o meistriškai vaidinę aktoriai pelnė komisijos prizą. Tai buvo irgi airiškais motyvais sukurtais spektaklis, tad neatsitiktinai režisierius toliau plėtoja šią medžiagą su kitu airiu dramaturgu Brian Friel (Brajanas Frylas). Savo Tėvui ir Motinai dedikuotoje pjesėje Frylas aprašo jaunuolio Garo O’Donelio emigraciją iš namų, iš gimtojo miesto, iš gimtosios Airijos.
Airijos ir Lietuvos dydis, istorija, nuolatinė kova už laisvę, tautinis atgimimas turi daug paralelių. Pagoniško idenititeto reliktai, abiejuose valstietiškos kilmės kraštuose glaudžiai susipynę su katalikybe, tautiniame mentalitete įbrėžė gana panašias stigmas. Šios B. Frylo pjesės tėvo ir sūnaus santykiai, grįsti abipusio dvasinio artumo troškimu ir tuo pačiu paniška baime atsiverti vienas kitam, puikiai atskleidžia ir tradicinio lietuviškojo nesusikalbėjimo ir netgi tarpusavio nekomunikavimo mechanizmą. Šis valstietiškoje aplinkoje susiformavęs neva santūrumo fenomenas padaugintas iš šiuolaikinių technologijų vartotojų socialinių įgūdžių trūkumoo pasmerkia individą negebėjimui save išreikšti, sutrauko ryšius artimiausioje aplinkoje bei visuomenėje. Kai žmonės, gyvenantys šalia vienas kito, neturi gebėjimų ir valios kalbėtis vienas su kitu, išgirsti vienas kitą, pajusti empatiją ir susisaistyti bendrais siekiais ar bent jau toleruoti kito gyvenseną, tas buvimas šalia tampa egzistencine katorga. Dar daugiau, su aplinka ir savimi susvetimėjęs žmogus tampa ir vidiniu emigrantu, bandant išsiveržti iš savęs ir savo neartikuliuotos būties, nežinia kur, nežinia ko ir nežinia kam. Tokią herojaus būseną puikiai atskleidžia airių klasikas, nedramatizuodmas situacijos, veikiau supindamas komizmą su lyrizmu. Įdomu tai, kad Airija šiuos procesus išgyveno prieš pusšimtį metų, ir šiandien tai yra savita Europos šalis, kuriai tikrai negręsia išnykimas, o lietuviams ta pati Airija yra tapusi Pažadėtąją žeme, kur jie mano realizuosę save. Režisierius siūlo alternatyvą bėgimui ,,galopu per Europą” – kantrų ir atkaklų savo gyvenimo lipdymą ,,čia ir dabar” su tau artimais žmonėmis. Tai yra didžiausia to paties gyvenimo privilegija.
Reikia pažymėti, kad Padegimas jau ankščiau yra statęs kitą Frylo pjesę ,,Lugnazados šventės šokius” – Vilniuje tai buvęs labai populiarus spektaklis. Šįsyk Alytun režisierius pasikvietė nuolatinius savo bendrakūrėjus: scenografę ir kostiumų dailininkę Birutę Ukrinaitę, kompozitorių Raimundą Martinkėną, choreografę Indrę Puišytę. Šiame didžiosios scenos spektaklyje užimti bus kone visi Alytaus miesto teatro aktoriai vyrai, o taip pat vienas kviestinis Padegimo aktorius iš Kauno – Arnas Aleinikovas. Jis vaidins pagrindinį protagonistą Garą O’Donelą, kuris pjesėje veikia kaip dvigubas personažas, privatus (A. Aleinikovas) ir viešas (Vaidas Praspaliauskas). Iš moterų šiame spektaklyje bus užimtos trys: Onutė Gudaitytė, Eglė Juškaitė, Andra Kavaliauskaitė. Viso vaidins 10 aktorių, be minėtųjų čia dar užimti – Jonas Gaižauskas, Eugenijus Rakauskas, Vidas Vaškius, Tomas Kunčinas, Lukas Alsys bei du moksleiviai: Lukas ir Kasparas.