Šimtmetį besitęsianti vienos giminės istorija, kupina istorinių peripetijų ir asmeninių dramų. Skirtingos kartos, skirtingi likimai, tačiau yra dalykų, kurie niekada nesikeičia: visi nori mylėti ir būti mylimi, kurti savo laimę ir, iškilus grėsmei, kautis dėl jos.

Labai dažnai likimai lūžta po nepakeliamais istorijos presais. Laikas ir istorinės aplinkybės negailestingi šios giminės ir kitiems šio namo, kurio pamatuose įmūrytas istorinis akmuo,  gyventojams.

Namas spektaklyje – tai valstybės,  mažos, bet labai gajos ir drąsios, metafora. Jos pamatuose įmūrytas tikėjimas savo ateitimi.