„- pabusiu – pabūsiu – pajusiu –
esama – jau – esu –
laukta – nelaukta – jūsų –
visa – visiems – visų -„

Justinas Marcinkevičius

Pabusti, pabūti, pajusti… Regis, tik trys žodžiai, bet tuose trijuose tiek daug galios ir GYVENIMO. Norisi padėti dar vieną tritaškį, kad bent dar kelioms minutėms sustotume. Įkvėptume… bet pagal taisykles, tarsi būtų per daug. Na, ir kas,- pasakytų vėjo vaikas. – Nieko nėra per daug! Jeigu labai stipriai norisi… Ir jis turbūt būtų teisus.

Dar prieš savaitę scenoje savo atvirumu, paprastumu ir ypatingu humoro jausmu Alytaus miesto teatro žiūrovus sutiko Žemės vaikas (tikrąja to žodžio prasme. Ir ne tik.) Vaidas Praspaliauskas. Dovanodamas juoką ir itin jautrų pasakojimą apie gyvenimiškas pamokas, kurioms visiškai nesvarbu, ką tu veiki, kokia tava profesija, kiek nuodėmių esi išklausęs ar pats pridaręs, autorinių vakarų estafetę galantiškai perduoda Alytaus miesto teatro aktorei Inesai Pilvelytei. Turbūt net nereikia minėti: vakaras bus ypatingas su Ypatinga. Pabusti, pabūti, pajusti… Tai turbūt ją geriausiai apibūdinantys žodžiai. Ir  ne veltui ne būdvardžiai, o veiksmu dvelkiantieji…

„Perimu iš jaunesniųjų kolegų estafetę ir nedrąsiai kviečiu į savąjį A:U:T:O:R:I:N:Į  V:A:K:A:R:Ą. Tatai galgi užvadinta kažkaip perdėm skambiai – AUTORINIS, tik… „Vakaras toksai, kad nėr kur dėtis..” vakaras, kai „širdį pasivaikščioti išleisiu”- cituojant Justiną Marcinkevičių..Vakaras jubiliejinis – bijau net garsiai įvardinti jojo skaičių. Kita vertus – tai mano METAI, mano nueiti METRAI. Šiltai ir ilgesingai laukiu visų, kurie pamena Freken Juliją, Beatričę, Mortą, Niną Zarečnąją, Barborą Radvilaitę, baronienę Rainakienę, Koko, Blanšą, Kvarkvarelą ar Musę Zavintą. Šiltai ir ilgesingai laukiu, kurie jų ir nepamena..Tiesiog žymėkitės savo kalendoriuje kovo 21 d. 18 val. ir susitikime teatre.💗” – mintimis dalijasi aktorė.  Susitikime. Bent valandai. Sustokime. Pabuskime. Pabūkime. Pajuskime. Pa…

„.. o dabar aš vis vaikščioju ir galvoju, galvoju ir jaučiu, kaip kasdien tolydžio auga mano sielos galios… Aš dabar žinau, suprantu, kad mūsų darbe- vis vien, ar mes vaidiname scenoje, ar rašome- svarbiausia ne garbė, ne blizgesys, ne tai, apie ką aš svajojau, o kantrybė. Mokėk nešti savo kryžių ir tikėk. Aš tikiu, ir man ne taip skaudu, ir kai galvoju apie savo pasiaukojimą, tai nebijau gyvenimo.“ 

(„Žuvėdra“, A. Čechovas)

Renginyje bus fotografuojama, filmuojama, todėl informuojame, kad Jūs galite būti matomas renginio nuotraukose ar vaizdo įrašuose, ir šios nuotraukos ar vaizdo įrašai gali būti patalpinti viešai prieinamuose socialiniuose tinkluose ar žiniasklaidos priemonėse.