AUKSINIO SCENOS KRYŽIAUS NOMINACIJA Godai Palekaitei, už spektaklio „Europiečiai“ scenografiją.

Ar Jūs esate pasirengęs priimti „kitokį“ žmogų, priglobti pabėgėlį? O gal norite pasitikrinti savo jautrumą, empatiją, gebėjimą atjausti kitus žmones, suprasti jų išgyvenamas ribines situacijas? Ar mėgstate aktualų, globalių idėjų įkvėptą teatrą? Atsakymai į šiuos klausimus Jūsų laukia šiuolaikinės Europos tragediją, paviršutinišką humanizmą ir apsimestinį liberalumą demaskuojančiame spektaklyje „Europiečiai“.

Naujausio Vilniaus mažojo teatro spektaklio „Europiečiai“ kūrėjai: režisierius Paulius Ignatavičius, scenografė Goda Palekaitė ir dramaturgas Andrius Jevsejevas įkvėpimo, vizijų, idėjų ir aktualumo ieškojo keliuose pagrindiniuose šaltiniuose. Visų pirma jie gilinosi į dabartinį pabėgėlių iš artimųjų rytų krizės kontekstą. Kaip teigia spektaklio režisierius Paulius Ignatavičius: „Pabėgėlių iš Afrikos ir artimųjų rytų krizė atveria Europos žaizdas. Ji kaip lakmuso popierėlis parodo kiek mumyse yra rasizmo, nacionalizmo, neapykantos kitam, ksenofobijos ir galų gale baimės ir neužtikrintumo esama padėtimi.“

Kitas labai svarbus spektaklio „Europiečiai“ kūrėjų įkvėpimo šaltinis – didžiojo antikos tragiko Aischilo drama „Maldautojos“, kuri, nors ir parašyta prieš du su puse tūkstančio metų, yra kaip niekad aktuali šiandien. Čia pasakojama apie Danaides, Danajo dukras – spektaklyje „Europiečiai“ jas vaidina aktorės Agnė Kiškytė, Ilona Kvietkutė, Elžbieta Latėnaitė, Gintarė Latvėnaitė, pabėgusias nuo priverstinių vedybų su savo pusbroliais, Aigipto valdovo sūnumis. Nepanorusios paklusti tirono valiai, jos drauge su tėvu Danaju – aktorius Tadas Gryn, laivu išplaukia į savo istorinę tėvynę, graikų Argo miestą. Argolidės karalius Pelasgas – aktorius Daumantas Ciunis, turi priimti nelengvą sprendimą – ar priimti Danaides ir stoti į kovą su Aigipto sūnumis, ar nepriimti jų, taip užrūstinant Dzeusą, bet išvengiant konflikto ir karo. Tai yra esminis klausimas su kuriuo susiduria ir šiandieniniai Europos politikai, nuolat manipuliuojantys įtampa tarp deklaruojamo humanizmo ir pragmatiško išskaičiavimo. Kadangi yra sunku apsispręsti, bestuburis Pelasgas klausia savo tautos nuomonės. „Maldautojų“ finale tauta nusprendžia priimti pabėgėles.

Spektaklio dramaturgas Andrius Jevsejevas pasitelkdamas lietuvių politikų pasisakymus, Antono Čechovo, Alberto Camus, Davido Lyncho moderniosios literatūros tekstus, radikaliai praplėtė Aischilo „Maldautojų“ kontekstą. Penkios Danaidės šiuolaikiškame siužete tampa gyvai grojančia bei dainas atliekančia merginų roko grupe. Jos įtūžusios, energingos, įžūlios ir beprotiškai drąsios. Spektaklio pradžioje Danaidžių dėvimos kaukės primena ir modernias burkas, ir antikinio choro kaukes leidžiančias maksimaliai tiksliai išreikšti spektaklių kūrėjų norą kalbėti apie kitoniškumą ir mūsų tolerancijos ribas.

Paulius Ignatavičius – 2010 m. baigė teatro režisūros magistro studijas Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje (kurso vadovas Rimas Tuminas). Kūrė spektaklius „Grybų karas“, „Dostojevskis vaikams“, „Kruvinos vestuvės“ (Valstybinis Vilniaus mažasis teatras).  „Kova“, „Ežiukas rūke“, „Žaidimo pabaiga“, „Meilė po guobomis“ (Šiaulių dramos teatras). „Nuosprendis – metamorfozė“ (OKT / Vilniaus miesto teatras). „Hamletas mirė. Gravitacijos nėra“, „Demokratija“ (Lietuvos nacionalinis dramos teatras).

Spektaklis sukurtas bendradarbiaujant su VšĮ „Meno laboratorija“