Miestelį, įsikūrusį prie Nemuno, jau kuris laikas talžo tikras košmaras – upėje vis randami merginų lavonai. Miestelėnai įsitikinę, kad jų vaikų kraujo trokšta upėje gyvenantis padaras. Žvejams pavyksta pagauti apžėlusią žmogystą, kuris vadinamas Žuvų piemeniu. Jis įmetamas į išdžiuvusį šulinį, kad nusigaluotų didelėse kančiose. Bet jo kančią sutaurina netikėtai įsižiebusi meilė Dailidės dukrai. Antgamtinių jėgų padedamas Žuvų piemuo įsigauna į tikrojo žudiko, Keltininko, vieno iš gerbiamų miestelėnų, sapną ir priverčia viešai pripažinti apie savo nuodėmes.

Roko opera „Žuvų piemuo“ – originalus, neparemtas literatūros klasika, kūrinys, kuris puikiai atspindi Dzūkijos gamtos dvasią.