,,Tūla“ kalba apie jaunystę.

Jurgio Kunčino romanas „Tūla“ – tai  lietuvių literatūros kūrinys, kai neišsipildžiusios meilės istorijos, ilgesio ir bėgančio laiko fone atsiskleidžia vėlyvojo sovietmečio panorama.

Jauno žmogaus savęs ieškojimas susiduria su  tvyrančia melaginga realybe. Kas dar liko tikra? Tai – meilė…, bet ji trapi ir baikšti, visiškai neįgali egzistuoti realiame pasaulyje – skaisčioji Tūla.

Žinia apie žuvusią mylimąją sukrečia spektaklio herojų, išprovokuoja prisiminimus ir troškimą atskleisti pagrindinės herojės Tūlos paslaptį.

Muzikinis raktas į šios istorijos atskleidimą  –  minimalistinis, autentiškas garsas, papildantis siužeto vyksmą. Nepagražinto gyvenimo paveikslo scenografija, langas, tarsi ekranas, kuriame slenka prisiminimų kadrai ir iš pasąmonės pasiekia surūdijusių metalinių vamzdžių  džeržgesys…

„Tūla“ – tai spektaklis apie laikmetį, kurio atgarsiai iki šiol persekioja daugelį, baugina ir tik ironija leidžia į  praeitį žiūrėti atidžiai ir nesentimentaliai. Ši akistata su praeitimi verčia nuolat būti pasiruošus išpažinčiai.

Režisierius Albertas Vidžiūnas.  Kurti Jurgio Kunčino ,,Tūlą“ didžiulė dovana ir atsakomybė.