Režisieriui Arvydui Lebeliūnui jau ilgą laiką galvoje kirbėjo mintis atskleisti dviejų nesutaikomų priešų: gėrio ir blogio, meilės ir velnio grumtynes. Ši kova visu ryškumu atsiskleidžia J. Grušo tragikomedijoje ” Velnias, meilė ir džiazas”, tad šis kūrinys tapo neatsitiktiniu, o sąmoningu  įkvėpimu ir pagrindu sukurti muzikinę dramą ” Beatričė”.

Šioje dramoje atskleidžiama aistrų prigimtis, paverčianti žmogų žvėrimi ir atvirkščiai. Žiūrovas režisieriaus dėka, įtraukiamas į jaunų žmonių  gyvenimo sūkurį, kur valdo pašėlusi muzika ir meilės aistra. Visą valdanti sistema įkalina jaunus žmones mele, primesdama tarybinės moralės normas. O žmogaus prigimtyje kodas – būti laisvam, gyventi! Visą tai verčia priešintis tuometinei sistemai, tėvų diktuojamai moralei, net užgimusiai širdyje meilei. Tačiau ne viskas tėra akla tamsa. Tad, kas gi nugalės : meilė ar tamsa? Atsakymas slypi ne tik pačioje pjesės pabaigoje, bet ir kiekvieno žiūrovo širdyje.

Spektaklyje atliekamos grupių “Gintarėliai”, “Kertukai”, “Eglutès”, “Antanėliai”, “Gėlių vaikai”  dainos.