Nikolaj Gogol „REVIZORIUS “

Valstybinio Vilniaus mažojo teatro 3 dalių spektaklis
Režisierius: Rimas Tuminas
Scenografas: Adomas Jacovskis
Kostiumų dailininkė: Vilma Galeckaitė-Dabkienė
Kompozitorius: Faustas Latėnas
Vaidina: Chlestakovas Daumantas Ciunis, Osipas Almantas Šinkūnas , Gorodničius Mindaugas Capas, Ana Andrejevna Eglė Gabrėnaitė, Marija Antonovna Ilona Kvietkutė, Agnė Šataitė, Luka Lukičius Gediminas Girdvainis, Liapkinas-Tiapkinas Vytautas Rumšas (jaun.), Zemlianika Arvydas Dapšys, Špekinas Mantas Vaitiekūnas, Dobčinskis Jonas Braškys, Bobčinskis Edmundas Mikulskis, Uchoviortovas Tomas Kliukas, Avdotja Inga Burneikaitė, Traktieriaus tarnas Balys Latėnas, Tomas Stirna, Miestelio moterys Larisa Kalpokaitė, Jūratė Brogaitė, Rasa Jakučionytė, Vilija Ramanauskaitė
Trukmė: 3 val. 20 min.
Premjera: 2001 m. sausio 14 d
Bilietai: 7,74 - 16,00 €.

Bilietus galite įsigyti bilietai.lt ir teatro kasoje, rezervacija ir informacija tel. (8 315) 51 709, 8 686 94 849.

Rimo Tumino „Revizorius“ – neabejotinai viena geriausių kada nors Lietuvos teatre pastatytų komedijų. Nors Nikolajaus Gogolio pjesė „Revizorius“, vaizduojanti nuodėmėse ir ydose skęstančio provincijos miestuko sukrėtimą, tradiciškai laikoma pirmąja realistine rusų satyra, Tuminui nekilo ūpas pamokančiai grūmoti nuo scenos. Pasak režisieriaus, statant spektaklį jam visiškai nerūpėjęs nei socialinis, nei politinis, nei religinis kontekstas. „Aš įsitikinęs, kad dabar niekam tas demaskavimo patosas nereikalingas. Seniai niekam neberūpi špyga kišenėje – visą tiesą apie visus galima kloti kur tik nori“, – tikina Tuminas. – „Man norisi kalbėti apie žmogų. Pagrindine spektaklio tema padaryti žmogaus apsivalymą. Nuo ko? Tikriausiai nuo kančių, kompleksų, nuodėmių, persekiojančių jį visą gyvenimą.

Pagrindinis spektaklio herojus, jaunas plevėsa Chlestakovas, grįždamas iš Peterburgo į tėvų dvarelį, užtrunka miestelio viešbutyje, nes neturi pinigų atsiskaityti su savininku. Per klaidą ar greičiau dėl neįtikėtinos valdininkų vaizduotės jis palaikomas revizoriumi, kuris turi pasirodyti mieste incognito. Būdamas naivus ir lengvabūdis, Chlestakovas nuoširdžiai patiki, kad yra visų mylimas, apsigyvena miesto galvos namuose, tikėdamas, kad skolinasi pinigų, susirenka iš valdininkų kyšius, pasijutęs salonų liūtu, apsuka galvą namų šeimininkei ir jos dukteriai, pasiperša, susižada ir, paklusdamas įžvalgiam tarnui, laiku spėja iškeliauti. Tuomet pasirodo tikrasis revizorius, ir komedija virsta tragedija.

Vilniaus mažojo teatro „Revizorius“ gausus nepakartojamų, kone juvelyriškai išraižytų ir lengvai bei azartiškai atliekamų vaidmenų. Režisierius pasirūpino, kad žiūrovams malonumo suteiktų kiekviena detalė, kiekvienas gestas ir intonacija. Režisierius Rimas Tuminas ką tik atnaujino vieną ilgaamžiškiausių savo spektaklių „Revizorius“, pagrindinį vaidmenį patikėdamas aktoriui DAUMANTUI CIUNIUI. Pasak režisieriaus, atnaujintas „Revizorius“ bus šiek tiek kitoks, ir tai lems aktorių individualybės. Prieš 18 metų spektaklis buvo vienoks, o dabar – kitoks: tekstas skamba kitaip. Kitaip jis suprantamas ir traktuojamas. Kita minčių eiga, bet niekuomet nesenstanti ir nenusibostanti.

Vilniaus mažojo teatro spektaklis „Revizorius“ sukelia pojūtį, lyg pirmąkart girdėtum tariamus Gogolio žodžius, ir verčia stebėtis neišsenkančiu režisieriaus Rimo Tumino sąmoju bei fantazija. Ribos tarp to, kas juokinga ir dramatiška, kas realu ir mistiška, čia beveik išnyksta. O maži, apsėsti fantazijų apie įdomesnį, šviesesnį gyvenimą provincijos žmonės, įgyja savito žavesio, kelia atlaidų šypsnį ir užuojautą.