Iš nesusipratimų virtinės suregztas „Revizoriaus“ siužetas, kurį, sakoma, N. Gogoliui pasufleravo A. Puškinas, pasaulio teatrų scenose interpretuotas daugybę kartų. Pagaliau, atlydėtas šmaikščių improvizacijų meistro Aido Giniočio, „Revizorius“ pasiekė  Šiaulius.

„Revizoriaus“ siužetas nukelia į XIX amžiaus nedidelį provincijos miestelį, kurį pasiekia žinia, jog inkognito atvyksta revizorius. Miestelyje, kurį valdo saujelė išrinktųjų su gorodničiumi priešakyje, prasideda didžiulis sujudimas. Apimti baimės, valdininkai revizoriumi palaiko atsitiktinai į miestelį užklydusį jauną plevėsą Chlestakovą. Šis pasipūtęs jaunuolis nuoširdžiai patiki rodoma aplinkinių „meile“ ir nesivaržydamas mėgaujasi jam skiriamu dėmesiu. Ir tuomet, kai jau atrodė, kad „revizoriaus klausimas“ sėkmingai „išspręstas“, patenkintus miestelėnus pasiekia dar viena, dabar jau tikrai „itin nemaloni žinia“…

Įsibėgėjus XXI a., įsivaizduojame, kad jau daugmaž „perkandome“ manipuliatorių žaidimus ir įmanomas korupcines schemas. Bet ar tikrai? O gal tik išmokome jų nepastebėti?