Kūryba man gimsta iš vidinio noro pasidalinti įžvalgomis bei tuo kas kurią prasmę šiame gyvenime. Potėpių forma į savo kūrinius perkeliu žinutes tarp eilučių, atrastus atsakymus ir pastebėtus klausimus.
Neretai kūriniai taip tampa savita akimirka. Akimirka su savitu charakteriu, siužetu, kartais net su tikslia data. Siužetams neretai būdinga 1970-ųjų detalės, charakteris, subtili natūrali spalvinė gama, laiko tėkmės simbolika.
Daug tikrumo – gyvybės atrandu kasdienių, senųjų daiktų formose, jų smulkmenose. Kasdienės, subtilumu ir subrandinta tyla dvelkiančios senosios detalės kaip: mėtinio atspalvio senosios pašto dėžutės, pilnos senų neperskaitytų laiškų ar praviros išvažiuojančio troleibuso durelės, pakabinti rašteliai kabantys vėjyje… Jautrus dėmesys detalėms, skaičių reikšmei, smulkiausiems buitiniams fragmentams. Man šie fragmentai gyvi, turintys stiprų energetinį krūvį, savo istoriją – tarsi senos fotografijos.
Nostalgija, sentimentali nuotaika tvyranti ore. Likučiai metų, prabėgusių dienų – dienų, kurios nepastebimos – kasdienės, kupinos buities poezijos. Savita dvasia, kvapas, sekundė kurią galimą pajusti akimirkoje dažnai buitinėje, kasdieniškoje. Šios sustojusios akimirkos persisunkusios ilgesiu, tyla, laukimu, palikta subtilia užuomina – mano tapomų kūrinių aspiracija.
Kūryba man santykis, kuriame su jautrumu persipina industriniai, pramoniniai, buitiniai fragmentai – taip kurdami naują jautrią liniją. Kurioje nėra nieko atsitiktinio.
Kūryba man sąveika tarp dabarties ir praėjusių dešimtmečių dvasios.
Kūryba man gyvenimas atsimerkus sielą ir tai ką žodžiai yra per silpni išreikšti.