Į sceną grįžta vienas įspūdingiausių ansamblio „Lietuva“ muzikinių spektaklių – misterija „Dievai ir žmonės“. Tai šiuolaikiška Baltų kultūros interpretacija – šokio ir muzikos spektaklis, kur moderni muzika ir šokis persipina su archajiškais garsais, sutartinėmis ir ritualais. Išgyvenimus sustiprina novatoriška misterijos scenografija: atlikėjai tarsi atsiduria gyvuose paveiksluose, esančiuose daugiasluoksnėje projekcijoje – sukuriamas trimačio vaizdo įspūdis.

Muzikos ir šokio spektaklyje „Dievai ir žmonės“ perteikiami Baltų religijos dievų ir žmonių santykiai, jų meilė, aistra ir skausmingi išgyvenimai. Bene intymiausia misterijos scena – meilės aktas. Per šokį subtiliai vaizduojamas gyvybės užsimezgimas primins meilės galią ir žmonijoje pasėtą dieviškumo kruopelę kurti kitą žmogų. Meilės scenai pasirinkti ansamblio „Lietuva“ šokėjai Greta Frolovaitė ir Adamas Czaplis, šokantys ir Anželikos Cholinos spektakliuose.

Tolima ir mįslinga, paslaptimis apaugusi praeitis traukia ne vieną smalsuolį. Atkoduoti Baltų kultūrą ryžosi spektaklio režisierė Leokadija Dabužinskaitė, Prezidentės Dalios Grybauskaitės apdovanota ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Riterio kryžiumi. Sumanymo autorė įkvėpimo sėmėsi iš mokslininkų tyrinėjimų ir senųjų folkloro dainų, o viziją praturtino mitologų, istorikų bei liaudies meno tyrinėtojų pasakojimai.

Pavasarį įvykusi muzikos ir šokio spektaklio „Dievai ir žmonės“ premjera subūrė pilnas sales žiūrovų bei kultūros ir meno gerbėjų. Tuomet renginys abejingų nepaliko: vieni ašarojo, kiti aikčiojo iš nuostabos, treti pasinėrė į mistišką ir užburiantį sapną.

„Scenarijus kaip šokio, dainos, pajautos ir pagavos, natūralaus jausmo pynė traukė ir įtraukė. Įspūdį paliko ir patys atlikėjai. Jie scenoje tiesiog gyveno, pulsavo tuo, ką darė. Ta gyvastis ir pajauta nuo pradžių manęs nebepaleido. Pagavo ir nešė. Atrodė, nebuvo jokio atokvėpio. Prasidėjo, ir jau, žiūrėk, pasibaigė“, – potyriais dalinosi Vilniaus Universiteto profesorė, habilituota daktarė Vilija Targamadzė.

Jai antrino viena iš menų fabriko „Loftas“ įkūrėjų Živilė Diawara: „Tiek tema, tiek sutartinės turi savyje didelę jėgą, kuri pabudino kažkur giliai slypinčius klodus, užkoduotus kiekvieno lietuvio genuose. Šventykla, vaidilutės, miškas, apeigos, ypatingai stiprus momentas buvo vaiko gimimas. Be autentiškos muzikos, visą įspūdį gilina daug gražių režisūrinių, choreografinių ir scenografinių sprendimų“.

Neįprastos tonacijos, žiniuoniški užkalbėjimai bei žemi garsai – tai tik dalis nuostabą keliančių dalykų. Misterijoje skambės  originalios kompozitorių Lino Rimšos ir Aro Žvirblio sukurtos elektroninės archajiškų giesmių, dainų, sutartinių versijos, pastiprintos įtraukiančiais atsikartojimais, primityviais ir meditatyviais garsais. Muzikiniam spektakliui „Dievai ir žmonės“ mistikos priduos ne tik ansamblio „Lietuva“ choro atliekamos daugiabalsės giesmės, sutartinės, bet ir gerklinis, burdoninis bei folkloriniai dainavimo būdai.

Modernaus šokio choreografiją kūrė garsus Latvijos dainų švenčių choreografas, šiuolaikinio šokio mokyklos „Dzirnas” įkūrėjas Agris Danilevičs, taip pat šiuolaikinio šokio choreografės Agnė Rickevičienė, Sandra Muningytė – Domingo, režisierė Leokadija Dabužinskaitė ir šokių varžybų prizininkas Dainius Biskis.

Žiūrovai išvys ir baltų genčių istorinius kostiumus, atkurtus pagal archeologinius tyrinėjimus. Kostiumų ir scenografijos dailininkė – žinoma teatro scenografė, Auksiniu scenos kryžiumi apdovanota Daiva Samajauskaitė. Mitologinius dievus spektaklyje vaizduoja koliažai, sudėlioti iš Mikalojaus Konstantino Čiurlionio paveikslų fragmentų. Vaizdo projekcijas kūrė spektaklio  vizualizacijos dailininkas Rimas Sakalauskas, taip pat ne kartą apdovanotas Auksiniu scenos kryžiumi. Dalies kūrinių tekstų autorius – Lietuvos Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas,  poetas ir vertėjas  Vladas Braziūnas.

Be valstybinio dainų ir šokių ansamblio „Lietuva“ misterijoje dalyvauja ir kviestiniai atlikėjai: folkloro solistai, šokėjai ir aktoriai.

Padėka Nacionaliniam M.K. Čiurlionio dailės muziejui už skaitmenines dailininko kūrinių kopijas