Berniuko ir Lapės draugystė prasidėjo labai seniai, dar tada, kai Antuanas de Sent Egziuperi pilotavo lėktuvą. Sako, jie tebedraugauja ir šiandien. O gal tai jau visai kitas berniukas ir visai kita Lapė? Galimas daiktas, bet ne tai svarbiausia. Svarbiausia – draugystė, kuri prasideda nuo padovanotos bandelės ir niekada nesibaigia. Svarbiausia – drauge suptis parko sūpynėse, klausytis keistų istorijų, gėrėtis Šaltai rūkytos lašišos žvaigždynu ir būti dosnumo vandenyno dalimi. Berniukas Povilas su savo tėvais į Nacionalinį Kauno dramos teatrą atsikraustė iš Evelinos Daciūtės knygos „Laimė yra Lapė“. Jis pasakoja mažiesiems žiūrovams jaukią, šviesiai oranžinę savo draugystės istoriją: kartą Povilas išėjo pirkti bandelių ir pasuko nematytu parko takeliu. Ten, už posūkio, jo laukė kvapą gniaužiantis skrydis sūpynėmis ir ilgauodegė, švelniakailė laimė.