Spektaklis „Vaidinant auką“ parodytas festivalyje KONTAKT Torūnėje (Lenkija), suvaidintas Europos teatro apdovanojimų ceremonijos dalyviams ir svečiams Turine (Italija), dalyvavo Lietuvos kultūros dienų programoje Nižnij Novgorode (Rusijoje), beveik mėnesį gastroliavo įvairiuose Prancūzijos teatruose.

Režisierius Oskaras Koršunovas brolių Presniakovų pjesę, kurią iš rusų kalbos vertė rašytojas Sigitas Parulskis, vadina filosofiniu farsu apie šiuolaikinį Hamletą, kurio Danija yra posovietinė realybė su naujomis rasizmo, fašizmo, nihilizmo, prievartos atmainomis. „Vaidinant auką“ pagrindinis veikėjas – antiherojus Valia – dirba policijos nuovadoje, kurioje padeda atkurti įvykdytų žmogžudysčių scenas: įtariamas nusikaltimu asmuo demonstruoja įvykių eigą, o Valia stropiai imituoja nukentėjusiųjų veiksmus. Tačiau spektaklis, pasak režisieriaus, yra ne kriminalinė istorija, o misterija. Valia kelia klausimus apie mūsų kartą bei vulgarų socialinį jos klimatą ir bando „pasiskiepyti“ nuo mirties baimės. Tačiau sykiu su ta baime susapnuoja tėvą – jūrų kapitoną (Dainius Gavenonis), kuris praneša miręs kaip senasis Šekspyro Hamletas – buvo nunuodytas dėdės Piotro (Arvydas Dapšys), su kuriuo ruošiasi gyventi Valios motina (Dalia Brenciūtė). Ieškodamas šios istorijos atmazgos, Valia virsta vienu abejingiausių žudikų. Tai ironiška tragedija, kurioje maištaujama prieš įpročio prievartą.

Kriminalinio tyrimo scenos su jose dalyvaujančiais milicininkais, Valia, nusikaltėliais ir liudininkais Jūratės Paulėkaitės a la japoniško scenovaizdžio fone montuojamos tarsi komiksų knygelėje. Priežastys ir pasekmės, kaltieji ir nekaltieji, aukos ir žudikai, vaiduokliai ir dar jais netapę maišomi tarsi kortų kaladė. Lygiai kaip tikrovėje. Kiekviena situacija – fantastiškai juokinga karščiuojančio šiuolaikinio pasaulio diagnozė. Šio spektaklio įvykių potekstes į paviršių ištraukti padeda efektingi muzikiniai zongai, stilizuoti pagal rusiškas „blatnas“ dainas ir pop šlagerius. Kompozitoriaus Gintaro Sodeikos (vieša paslaptis, kad jis ir paslaptingasis Miklukho McLarenas – vienas asmuo) „gabalai“ išreiškia tai maišto, tai saldaus gyvenimo troškimą. Pasak kritikų, būtent muzika ir dainos yra šio spektaklio, apkeliavusio Rytų ir Vakarų Europos teatrus, dvasia.