Meilė iki dantų skausmo, iki mėnulio ir atgal, iki paskutiniosios, kol mirtis juos išskirs.

Jis – suvedžiotojas, kažkada nuviliojęs ją nuo vyro ir ji to nepamiršta net praėjus keturiasdešimčiai metų. Ji – apie viską turi savo nepalaužiamą nuomonę, tai žavi ir varo iš proto.

Jie abu – beprotišku tempu bėgančiame pasaulyje, kuriame vyras yra moteris, o moteris yra vyras; kuriame fikcija yra į gyvenimą besiveržianti realybė.

Gyvenimiško absurdo komedija kiekvienam, mylėjusiam bent kartą gyvenime.