Talentingas jaunas rusų botanikas Aleksandras gauna slaptą užduotį ir iškeliauja į tolimą, legendomis apipintą Prancūzijos mišką ieškoti gamybai ypatingų augalų nemirtingumo eliksyro. Paslaptingame miške įsirengęs namelį-laboratoriją, jis lieka vienui vienas laukiniame gamtos pasaulyje ir pradeda savo mokslinius tyrinėjimus. Nuo ryto iki vakaro jis stebi įvairius augalus, tiria jų gydomąsias savybes, kol vieną dieną aptinka … juose gyvenančias būtybes. Prieš mokslininko akis ima vertis neįtikėtinas, stebuklingas fėjų pasaulis. Ilgainiui jis patiria, kad tie keisti mažyčiai padarėliai – tai jaučiančios, mąstančios ir bendraujančios būtybės, galinčios verkti, šokti ar gydyti. Pasinėręs į įstabiuosius savo atradimus, mokslininkas Aleksandras pamilsta magiškuosius miško gyventojus ir stoja jų ginti nuo tų, kurie iš gamtos tikisi tik praktiškos naudos. Po dvejų metų spaudoje pasirodo žinutė, kad botanikas Aleksandras paslaptingai dingo. Kas atsitiko tyrinėtojui? Ar jis atrado nemirtingumo eliksyrą? Visos šios paslaptys – režisieriaus Povilo Makausko spektaklyje vaikams „Mano fėjų herbariumas“, sukurtame pagal prancūzų autorių Benjamin‘o Lacombe ir Sebastien‘o Perez‘o knygą „Fėjų herbariumas“. Spektaklio kūrybinė komanda kuria spektaklį-reginį, mėgindami nuostabų ir stebuklingą fėjų pasaulį perkelti į teatro sceną. Tai kerinčių vaizdų kupinas pasakojimas apie tai, kad mes visi esame stulbinančio gamtos pasaulio dalis. Jis kviečia neprarasti ryšio su gėle ar medžiu, stabtelėti, įsiklausyti, įsižiūrėti ir atsiverti gamtos magijai.

Renginyje bus fotografuojama, filmuojama, todėl informuojame, kad Jūs galite būti matomas renginio nuotraukose ar vaizdo įrašuose, ir šios nuotraukos ar vaizdo įrašai gali būti patalpinti viešai prieinamuose socialiniuose tinkluose ar žiniasklaidos priemonėse.

Žiūrovų prašome laikytis saugumo reikalavimų:

• Naudoti rankų antiseptikus (dezinfekavimo priemones), užtikrinant rankų higieną, jei nėra galimybės dažnai plauti rankų su muilu ir vandeniu;
• Laikytis saugaus, ne mažesnio nei 1 metro atstumo nuo kitų žmonių;
• Dėvėti nosį ir burną dengiančias apsaugos priemones, ypač tose vietose, kur nėra galimybės išlaikyti saugaus atstumo nuo kitų asmenų, ir vietose, kuriose sutinkami žmonės, su kuriais įprastai nebendraujama;
• Laikytis kosėjimo, čiaudėjimo etiketo (kosėti ar čiaudėti prisidengus vienkartine servetėle arba į sulenktos alkūnės vidinę pusę);
• Turinčius ūmių viršutinių kvėpavimo takų infekcijų požymių prašome nevykti į renginius.