Izraelyje ir veiksmą nukelia į Haifos uostamiestį. Filmo siužetas pasakoja asmenines istorijas, ateinačias su žmogaus branda, prisiminimais bei istorijas, nuvedančias į praeitį, istorinę atmintį.

Pagrindinis veikėjas paauglys Arekas leidžia savo vasaros atostogas su nuotykiais. Jis susipažįsta su geriausio draugo pussesere Irako žyde-amerikiete, leidžia laiką apskurusioje miesto centro dalyje esančiame kino teatre, valdomo  Silvijos ir grupelės žydų nykštukų (remiantis istorinėmis asmenybėmis). Arekas susipažįsta ir įsidarbina sekliu pas Jenkelę Braidą, piršlį ir šešėlinį verslininką, kuris žavi savo ypatingu talentu suvesti  Haifos vienišus atsiskyrėlius poron. Tarp kitų herojų Areko vasaros nuotykiuose – vienišius bibliotekininkas Meiras ir Lenkijoje holokaustą išgyvenusi Klara, kurios bandymai kovoti su košmarais  ir mieguistomis naktimis yra ir skausmingi, ir kvapą gniaužiantys. Moteris savo namuose organizuoja nelegalius, slaptus lošimus kortomis, į kuriuos įtraukiamas pats Arekas.

Filmas sujungia įtampą tarp jaunystės ir brandos, tarp Rytų Europos paveikto Izraelio socializmo ir amerikiečių 1960-ųjų infiltruojančių tendencijų. Ryški įtampa juntama tarp Izraelio Sabros (žydų gimusių Izraelyje) ir holokausto pabėgėlių iš „ten“, kurie niekada nesukurs tikrų namų „čia“. „Buvau kadaise“ gausiai atspindi unikalią Izraelio šalies mozaiką ir pretenduoja tapti Izraelio kino klasika.