Lietuvių publikai jau pažįstamos danų režisierės Kirsten Dehlholm naujas pastatymas Lietuvoje pagal Astridos Lindgren knygą „Broliai Liūtaširdžiai“ kuriamas daugiau, nei vienerius metus. Kirsten Dehlholm – danų režisierė ir vaizdo menininkė, labiausiai žinoma kaip grupės „Hotel Pro Forma“ vadovė, kurianti spektaklius, operas, tarpdisciplininius projektus ir performansus įvairiose pasaulio šalyse.

Kaip šiandien vaikui būtų galima papasakoti apie karą ir mirtį? „Niekada nestačiau spektaklių, skirtų kažkuriai amžiaus grupei. Man svarbu, kad spektaklį suprastų tiek mažas, tiek suaugęs. Mėgstu apjungti auditoriją ir nepalikti tarp jos atotrūkio. Man atrodė, kad apie karą neįmanoma kalbėti, neįmanoma to papasakoti scenoje. Bet kuo daugiau galvojau vaiko ir karo tema, tuo dažniau prisimindavau švedų rašytojos Astridos Lindgren knygą „Broliai Liūtaširdžiai“. Nors knyga parašyta jaunesnei auditorijai, man ji – nuostabi knyga, savyje talpinanti daug svarbių temų. Sužavėjo ir pats knygos tekstas, kuris, mano manymu, labai geras, stiprus ir prasmingas. Todėl jį norėjome palikti autentišką. Spektaklyje mums pasirodė svarbu papasakoti pagrindinę istoriją. Tekstą išgryninome atsisakydamos daug šalutinių istorijų“, – teigė režisierė. Dehlholm kartu su dramaturge Anne Mette Fisker Langkjer visą spektaklio dramaturgiją atrinko tiesiai iš Astridos Lindgren knygos, neperrašant nei vienos frazės.

Šiame spektaklyje istorijos pasakotoju tampa Karlas Leonas, arba kitaip – Skrebutis Liūtaširdis. Pasitelkiant jo vidinį pasaulį – ligos, mirties, išdavystės, tironijos, broliškos meilės, ištikimybės, drąsos ir kitus išgyvenimus, siekiama perteikti emocinį ryšį bei atskleisti įvairius istorijos sluoksnius.

Kūrėjai darbą pavadino vizualine garso drama, kurioje „Brolių Liūtaširdžių“ istorija pasakojama garsais, vaizdais ir balsais, pasitelkiant įvairias audiovizualines technologijas. Spektaklio kūrėjų siekis – sužadinti žiūrovo vaizduotę ir pojūčius, todėl visą žiūrovų salę apgaubsiantis danų garso dizainerio Kristian Hverring kuriamas garsas taps vienu pačių svarbiausių spektaklio akcentų. „Tai nebus tradicinė „Brolių Liūtaširdžių“ inscenizacija“, – pasakojo režisierė. „Norime spektaklį pristatyti kitaip. O garsas, mano manymu, žmogaus pasąmonę pasiekia kur kas greičiau ir giliau, nei vaizdas“.

Strateginis teatro rėmėjas

Festivalį iš dalies finansuoja