„Apie žvėris ir žmones“ – tai teatralizuotas muzikinis kūrinys, kuris žanriškai galėtų būti įvardinamas kaip muzikėčios (muzikinės pasakėčios). Literatūrinei šio sumanymo inspiracijai pasitarnavo Kristijono Donelaičio pasakėčios. Pasitelkęs modernią muzikos kalbą kompozitorius siekia naujai pažvelgti į K. Donelaičio pasakėčias, traktuojant jas ne kaip istorinį artefaktą, o kaip paradoksaliai drąsią ir aktualią mūsų laikams medžiagą, moralinį imperatyvą. Atlikėjų sudėtį bei paties kūrinio kompozicinę sandarą nulėmė pasakėčių struktūra, sudaryta iš pasakojimo ir pamokymo (moralo). Pasakojimai realizuojami muzikiniais kūriniais su melodeklamacija (aktorius), tuo tarpu kiekvieną pasakėčią užbaigiantys moralai įgarsinami aktoriaus monologais. Visą kūrinį įrėmina introdukcija ir koda, kurioje panaudota video projekcija su dailininko Giambattista della Porta (1535 – 1615) piešiniais.

Introdukcija | Introduction

Lapės ir gandro čėsnis | The Fox’s and the Stork’s Feas

Rudikis jomarkininks | The Dog at the Fair

Šuo Didgalvis | The Clever Dog

Pasaka apie šūdvabalį | Fable of the Dung Beetle

Vilks provininks | The Wolf-Judge

Ąžuols gyrpelnys | The Braggart Oak

Koda | Coda