„Spalio 2d., sekmadienį, apie 17 val. Kauno zoologijos sode buvęs plėšriųjų žvėrių šėrikas R. K. nužudė gulbę giesmininkę (lot. Cygnus cygnus). Pasak R. K., jis labai norėjęs valgyti. Nusikaltėlis vedęs, tačiau faktiškai išsiskyręs. Pastaruoju metu niekur nedirba, gauna 90 lt. invalidumo pensiją, gyvena bendrabutyje. Jam 42 metai.“ („Apie žmogų, nužudžiusį gulbę“, dienraštis „Respublika“, spalio 13 d., ketvirtadienis,1994 m.)

Teatras ATVIRAS RATAS, gyvuojantis jau aštuonerius metus ir savo kūrybinės veiklos pradžioje žiūrovams prisistatęs teatro laboratorijos vardu, grįžta prie savo esminių idėjinių principų. Laboratorijos sąlygomis kuriamas teatrinis tyrimas/vyksmas/aktas „Apie žmogų, nužudžiusį gulbę“ – tai savotiškas kreipimasis į savo bei kito protą, patirtį ir sąžinę, apmąstant žmogaus gimimo, būties ir mirties sąvokas.

Režisieriaus Aido Giniočio suburta kūrėjų komanda kelia dviprasmiškus moralinius klausimus, tačiau net neketina pateikti atsakymų. Tai paliekama XXI a. žiūrovams/stebėtojams, pripratusiems vartoti viską, teatrą – taip pat.

Vaizduotė ir patirtis kuria svajones, o svajonės – ateitį. Mes esame tai, ką svajojame. Nužudę svajonę, mes naikiname save. O naikindami save, sunaikiname kitus.

Spektaklio rėmėja Lietuvos kultūros taryba.