Režisierė Ieva Stundžytė ir kelių skirtingų kartų Keistuolių teatro aktoriai, pasitelkę kūrybines improvizacijas bei drąsiai eksperimentuodami su tradicijų ribomis, į sceną sugrąžina nemarųjį V. Šekspyrą su komedija „Dvyliktoji naktis“.
Prieš kelis amžius dienos šviesą išvydusi didžiojo dramaturgijos klasiko pjesė spektaklio kūrėjų papildoma ir interpretuojama pasitelkiant asmenines jų patirtis, individualią pasaulėžiūrą bei aiškiai reiškiamą tvirtą poziciją. Spektaklio centre atsiduria daugialypė ir subtili Meilės tema, nutolstanti nuo banalaus jos suvokimo, – atsisakoma tradicijų sukonstruotų rėmų bei fizinių ribų, laužomi primityvūs Meilės įvaizdžio stereotipai. „Dvyliktoji naktis“ – spektaklis ne tik apie jausmų valdomus, atsakymų į amžinus klausimus ieškančius jaunus žmones; tai ir lyties tapatybės, daugiaprasmio maskavimosi, savojo identiteto paieškų tyrimas, betarpiškai vykstantis scenoje.

Šekspyro „Dvyliktosios nakties“ pagrindiniai personažai – dvyniai Sebastianas bei Viola, apsimetanti jaunu vaikinu Cezarijumi, hercogas Orsinas ir jo mylimoji Olivija – sukuria paradoksalią, juokingai graudžią istoriją apie žmones, nepaliaujančius ieškoti atsakymo į klausimą – mylėti ar būti mylimiems? Ieškodama žuvusio brolio dvynio Sebastiano, Viola atvyksta į hercogo Orsino valdas ir, nenorėdama išsiduoti dėl savo ir galbūt dar gyvo brolio saugumo, persirengia vyru. Viola/Cezarijus pradeda tarnauti hercogui Orsinui, kuris beprotiškai įsimylėjęs grafaitę Oliviją, ir įsipainioja į sudėtingą Meilės bei gausybės jos įsikūnijimų trikampį.