Spektaklio „Nesibaigianti vienatvė dviese“ režisieriui Arvydui Kinderiui S. Parulskio draminėje medžiagoje labiausiai rūpi vyro ir moters santykių trapumas, jausmų pažeidžiamumas, aistrų stiprumas, sielų jungtis, bei jų atskirtis. Scenoje – tik du personažai: Vyras ir Moteris, Jis ir Ji, tačiau šalia nepajudinamai stovi trečias – vienatvė. Gana sudėtinga S. Parulskio pjesės konstrukcija (laikų kaita vienoje veiksmo struktūroje) leidžia giliai pažvelgti į vyro ir moters santykius bei jų tarpusavio konfliktus. Spektaklis kuriamas minimaliomis priemonėmis, siekiant visas veiksmo priemones sutelkti į aktorių ir jų kuriamų personažų psichologines motyvacijas.