Spektaklis „Mylėjau, myliu, mylimas buvau“ pagal V. Šekspyro sonetus – poezijos, muzikos ir sceninės plastikos žaismas, lyginant renesanso epochos ir šių laikų žmonių aktualijas. Šekspyras savo sonetuose apie meilę pasakė viską – nieko naujo per šimtmečius ieškant nebeatrandama. Alytaus miesto teatro spektaklyje renesansinės eilės atgyja nauja, modernia sceninio gesto ir erdvės kalba, artima šiuolaikiniam žmogui. Sigito Gedos lietuvių kalba išverstos didžiojo genijaus meilės eilės dar nei karto neskambėjo Lietuvos teatro scenoje spektaklio forma.

Spektaklio pagrindinis veikėjas – poetas-menininkas yra prikeliamas gydytojų-Dievų iš mirties patalo, kad išsiaiškintų savo santykius su trimis jį mylėjusiomis merginomis. Jis turi dar kartą išgyventi šių susitikimų kančią ir džiaugsmą, kad spektaklio finale sukurtų dar vieną, paskutinį, eilėraštį ir kartu su savo mylimosiomis nukeliautų į amžinybę.

Spektaklyje taip pat veikia poeto antrininkas arba poetas jaunystėje, medicinos seselė, simbolizuojanti supaprastinto gyvenimo suvokimą, bei Dievų antipodas – velniukas, kuris poetui padeda atsikratyti bereikalingų aistrų ir vadovauja žemiškajam gyvenimui.