Vidmantės Jasukaitytės ir Arkadijaus Gotesmano projektas „ŠEŠTASIS DIEVO ĮSAKYMAS: NEŽUDYK”
Skaitovas A.Gotesman. Pritariant fortepjono bei mušamųju garsams.
Projekto paskirtis – pristatyti vykdomą didžiulį tarptautinį projektą tuo pačiu pavadinimu.
Projekto tikslas – Lietuvos menininkų žodis dabartinei vėl susipriešinančiai Lietuvos ir Europos visuomenei : NEŽUDYK!
Visuomenei, pratintai prie to, kad Europos kultūra turi būti dialogo kultūra (išeitis iš situacijų bei visuomeninių procesų virsmas turi būti sprendžiamas ar reguliuojamas dialogo būdu), siūloma įsigilinti, ar ne geriau būtų, jei tų pačių sprendimų ieškojimas remtųsi Dekalogo kultūra, kuri Europoje turi gilias šaknis ir skelbia universalias vertybes, priimtinas ir nekenkiančias nei jokiai religijai, nei rasei. Tą galime pasakyti mes – Lietuvos menininkai. Privalome pasakyti, nes tai plečia dvasinį žmogaus akiratį, taurina sąmonę, pozityviai veikia jaunimo ugdymo procesą ir, galų gale, reprezentuoja mūsų valstybę kaip humaniškai ir giliai jaučiančią pačius opiausius ir skaudžiausius ne tik tautininės santarvės aspektus, bet ir ugdančią humanišką artimo meilės ar sprendpančią nuodėmės bei jos atpirkimo problemą.
ŠEŠTASIS DIEVO ĮSAKYMAS: NEŽUDYK
Subačiaus gatvė. Monologas rašytojos, kuri čia gyvena. Palėpėje, kur per stoglangius gerai matyti mėnulio pilnatys ir dylantys mėnulio rageliai. Kur vasaros vakarais tolimas dangus nušvinta žalsvai avietiniu spindesiu ir negali nuo jo atitraukti akių… Kur žiemą apsidengia baltai miestiečių namai ir netoliese esantis Balmonto miškas, ir atrodo, jog tai senovinio paveikslo fragmentas… Čia pat – Užupis… Vilnelė, kuri per pavasario potvynius apsemdavo namelius…
Tą patį matydavo ir jie. Kurie guli bendroje duobėje. Su jais galima pasikalbėti. Dangumi, mėnesiena, debesų kamuoliais, už kurių – auksinės mėnulio properšos. Ten apsistos žvilgsnis atranda jų paliktus ženklus.
………………………………………………………………….
Aaaaaaaaaaaaaaaa… Aaaaaaaooooooouuuuuuuuuuuuuuummmmmm…
Aaouuum, aaaouuum, aaouuum…
Gyvenu kapuoseeeee…
Gyvenu kapuose, gyvenu kapuose, gyvenu kapuose…
Gyvenu Spartoje, Mikėnuose, Pelaponese…
Gyvenu Upanišadose, Bagavadhitoje, Šumerų bei hetitų rašmenyse.
Gyvenu Babilone…
Gyvenu…………………..aišktėje, ……………………….saloje, gyvenu Kosove,
Gyvenu Tbilisio grindinio akmenyse, Serebrianicoje, Katynėje, Štuthofe, Osvencime, Dachau…
Gyvenu Subačiaus gatvėje…
Aaaaaaaaaaaaaaaa… Aaaaaaaooooooouuuuuuuuuuuuuuummmmmm…
Aaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaa… aaaaaaa… aaaaaaaaaaaaaaaa…
Gyvenu kapuose, – čia žmonių vaikai –žaidžia mirusių kaulais, – jie visai negiliai…
Čia ant kaulų stovi namai,
Ant paminklo prisėdę vyrai geria alų iš skardinių dežučių…
Čia prisėta kaulų, jie gyvi, jie juda, jie dauginasi…
Kaulai leidžia neapykantos sporas, dygsta neapykantos daigai, auga neapykantos medžiai…
Jų šaknys suvarpo žemę, perauga vandentekio sistemas, sugadina vamzdžius,
Ir kartais, prieš mirtes paminėjimo data, paplūsta iš žmės vanduo.
Jis nuplauna, jis nuneša šlaitą, jis sustabdo transportą, uždaromas eismas…
Miestas ieško priežasties…
Visi apie tai kalba, rašo, bet nesiklauso…
Niekas negirdi, ką sako kaulai, ką jie kalba, ko jie nori…
Gyvenu kapuose.
Ant kaulų stovi namai. Žmonės pusryčiauja su gyvais miriasiais.
Su gyvais mirusiais jie sėda už stalo ir gulasi į lovas…
Gyvi mirusieji glaudžiasi prie mirusių gyvųjų, – jie nori kalbėti, jie nori kažką pasakyti…
Jie negali pasitraukti nuo savo kaulų kultūros.
Jie negali atsiplėšti nuo kaulų floros, kuri išleido šaknis ir apraizgė pasaulį savo lapų šešėliais.
Barone Morisai de Hiršai…
Pastatei namus gyviesiems, o juose gyvena vaiduokliai ir laukia kol bus išgirsti…
Gyvenu kapuose. Išgirstu juos.
Jie tiesia rankas iš duobės ir sako: tu mūsų sesuo.
Aš vaikščoodama perskrodžiu juos, bet jiems neskauda.
“Tu mūsų sesuo”, – jie sako, – “pasakyk kuo tai baigsis… Jau mums atskaudėjo…”
Gyvenu kapuose, – vyksta teismas. Kas liudys už juos, jei mirusių niekas negirdi?
Esu teismo sekretorė. Išeinu iš namų ir matau kaip jie laukia kieme…
Mirusių sekretorė esu, ambasadorė, esu tarp jų ir negaliu jų apvilti.
“Esi mūsų sesuo”, – girdžiu ir sakau jiems:”Jūsų teismas baigsis teisingai”.
“Koks jūsų ieškinys? Ko jūs siekiate?”, – klausiu.
“Meilės”, – girdžiu. “Siekiame meilės”, – jie sako.
“Siekiame meilės visiems …” – jie sako.
“Esi mūsų sesuo”, – jie kalba – girdžiu – iš čerpių, iš plytų, iš sušlapusio žvyro,
Iš vėjo, vėlyvo rudems vėjo, kuris daužo kaminus, stogus
Barono Moriso de Hiršo namų,
Kuriuos jis pastatė gyvenimui
Renginyje bus fotografuojama, filmuojama, todėl informuojame, kad Jūs galite būti matomas renginio nuotraukose ar vaizdo įrašuose, ir šios nuotraukos ar vaizdo įrašai gali būti patalpinti viešai prieinamuose socialiniuose tinkluose ar žiniasklaidos priemonėse.
Žiūrovų prašome laikytis saugumo reikalavimų:
