„Ružavos“ erdvinės instaliacijos Rotušės aikštėje, pačių organizatorių – kūrybingo Alytaus miesto teatro  kolektyvo – pavadintos „Mano ARTimi žydintys namai“, o praeivių pramintos pozityvumo namais, įspūdžiai turbūt bus gyvi dar ilgai. „Alytaus naujienos“ domėjosi tuo, kas liko už kadro: kaip buvo kuriamas šis jaukus trumpaamžis grožis?

Saulė Pinkevičienė

Instaliacija „Mano ARTimi žydintys namai“ buvo planuota Dainų slėniui, kur antrus iš metus iš eilės turėjo vykti Alytaus miesto gimtadienis. Deja, planus koregavo karatinas.

Kaip pasakoja Alytaus miesto šventės vadovė Inesa Pilvelytė, pasikeitusi šventės erdvė pakeitė ir sumanymą. Dainų slėnyje buvo planuota didesnė instaliacijų įvairovė, Nemune paskendusio namo stogas, ant kurio „išsigelbėjusi“ porelė, nes namai suARTina. Medžiuose – namo detalės, poilsio zona su „paveikslu“. Nusprendus šventę perkelti į centrą, kitokia idėjos realizacija įvyko aikštėje, o kadangi Rotušės erdvė mažesnė, tai ir instaliacija modifikuota į butą – nedidelį, jaukų, skęstantį gėlių žieduose.

Matydami skintų ir vazonuose augančių augalų gausą, daugelis alytiškių svarstė: kokios pajėgos kūrė šį grožį? Pasirodo, Rotušės aikštę puošė Alytaus teatro žmonės, teatro savanoriai, Alytaus kultūros vadybos akademijos (AKVA) nariai – iš viso dvidešimt žmonių, dar keturi Pusiaukelės namų gyventojai. Šventės dieną aikštė pradėta puošti nuo 8 valandos ryto, tačiau visos instaliacijos „pražydo“ jau penktadienį.

„Rotušės aikštėje bus sukurta tokia jaukią namų aplinką simbolizuojanti instaliacija, kad visi norės ten įsiamžinti“, – artėjant šventei intrigavo orgnizatoriai, o šeštadienį tapo aišku, kad jie buvo daugiau negu teisūs. Antikvarinių, iš teatro rekvizito sandėlio, be galo mielų daiktų ir augalų derinys nepaliko abejingų.

Instaliacijoje panaudoti daiktai atkeliavo įvairiais keliais: „TikoTiks“ dovanojo daiktus, kurie laukė savo šanso gražiam antrajam gyvenimui, stambiagabaričių atliekų aikštelėje surastas dviratis, stalas, langai, televizorius. Dujinė viryklė atkeliavo iš AKVA narės Rytenės Morkūnaitės būsto Vilniuje, šaldytuvo SMEG dalis, telefonas, vežimėlis, lagaminas – Klementinos Gruzdienės (AKVA), pianinas – Karolinos Venciūtės asmenis turtas. Dalį daiktų (sofą, komodą, indus) paskolino antikvarinių daiktų parduotuvė  „Senovės prabanga“.

Teatro darbuotojai pasakoja, kad labai smagu buvo apsilankyti ir ieškoti daiktų stambiagabaričių atliekų aikštelėje. Ten jie susipažino su žmonėmis, kurie instaliacijai padovanojo dujinę viryklę, o Putinuose esančios aikštelės darbuotojai patys aktyviai įsitraukė į paiešką – tapo  reikalingų daiktų gidais.

Teatralės Inesa Pilvelytė, Karolina Venciūtė, Alma Purvinytė, Renata Petuškienė, Asta Gvazdaitienė, Viktorija Jakutavičiūtė, Rusnė Kulbekinaitė, AKVA narės Dovilė Balčiūnaitė, Rytenė Morkūnaitė tapo ir floristėmis, o  gėlės buvo parvežtos teatro krovininiu auromobiliu keliais reisais iš Algimanto Žemaičio ūkio Punioje. Augalus atsirinko pačios organizatorės, apvažiavusios gėlininkus, o gėlynuose jos praleido iš viso aštuonias valandas. Scenos dizaino akcentus sudėliojo Alfreda Urmanavičienė.

Dar viena istorija – kaip buvo skinamos lauko gėlės, kurių paieškos vyko savaitę – komandos nariai dairėsi, kuriame lauke kokie augalai auga ir žydi. Žvalgyba pavyko, ir penktadienio ryte gėlės jau buvo skinamos, ši užduotis teko Karolinai Venciūtei, Astai Gvazdaitienei, Almai Purvinytei, AKVA narėms – Kurorto seniūnaitei Genovaitei Žiurinskienei, Dovilei Balčiūnaitei, Rytenei Morkūnaitei.

Instaliacijai reikėjo daug bijūnų žiedų, taigi miesto teatro darbuotojų artimieji buvo siunčiami į kaimus pas močiutes.

Daugiau kaip 56 kvadratinius metrus (100 ritinių) žolės Alytaus gimtadienio šventei papuošti dovanojo rėmėjas – Anykščiuose įsikūręs „Senųjų Kalvelių ūkis“. Jo savininkams buvo labai svarbu, kad jų žolė ne šiaip sau augs, o bus panaudota kūrybiškai  – meninėms instaliacijoms.  Taigi teatralams teko pervažiuoti pusę  Lietuvos, kad žolė papuoštų simbolinius Rotušės aikštės namus – kurtų jaukumą ir kontrastą betonui.

Žinoma, nors ir kaip gerai bebūtų suplanuota šventė, joje visada lieka vietos ekspromtui, smagiems nutikimams. Taip buvo ir šįkart: vėjas nurovė toršerui gėlių karūną, sudaužė veidrodį, vartė gėles. Organizatoriai džiaugiasi, kad, nors instaliacijoje panaudota daug detalių, viskas liko savo vietose, o praeiviai dažniausiai klausė: kiek laiko bus galima matyti šį grožį? Jau galvojama atskiras instaliacijos dalis paskolinti kitoms erdvėms, tokių pamąstymų, matyt, gimė ir žiūrovų galvose. Pavyzdžiui, vienas alytiškis juokais skundėsi organizatoriams: „Ką jūs čia pridarėt? Žmona pasižiūrėjo ir jau beveik man darbų sąrašą pateikė, ką reiks namuose padaryti“…

Dar viena mintis, kuri galbūt kilo žiūrint į „ružavą“ erdvinę instaliaciją – šitą žydinčią erdvę kūrė moterys, tačiau patys organizatoriai linkę pasiginčyti su panašiais stereotipais: „Jus klaidina rausva spalva?  Bet tai ne tik moteriškas pajautimas, ir rožinė spalva – ne tik moteriška. Ji pasirinkta dėl to, kad atgyja niekada tokios spalvos neturėję daiktai, atsiranda daug netikėtumo. Beje, ar matėte kiek prie instaliacijos fotografavosi vyrų?“

Preliminarus šių metų Alytaus miesto šventės biudžetas – 11 tūkst. eurų, sprendžiant iš atsiliepimų – ateityje miesto gimtadienius organizuoti bus vis sunkiau, nes yra su kuo lyginti, kartelė pakelta aukštai, kalbama, kad šiemet jis buvo pats jaukiausi ir šilčiausias iš visų iki šiol buvusių. Labai nemažas rėmėjų indėlis, ačiū jiems: Alytaus rajono savivaldybei, kūrybinių industrijų inkubatoriui „Menų pirtis“, „Senųjų Kalvelių ūkiui“, UAB „Ramirent“, AB „Volfas Engelman“, antikvarinių baldų parduotuvei „Senoji prabanga“, „TikoTiks“, „Dzūkijos riešutui“– Dariui Barysui už transporto paslaugos, Algimanto Žemaičio gėlininkystės ūkiui, VšĮ „Tėviškės namai“, Didžiosios kunigaikštienės Birutės ulonų batalionui.

Zitos Stankevičienės nuotr.