Operetės veiksmas žiūrovus nukels į 1928–1930 metų Paryžių, kurio simboliu tampa spaudos kioskas, kupinas ne tik naujausios informacijos, bet ir tuščių idealų. Miesto gyvenimas sukasi apie jį, jame, ant jo… stengiantis kuo greičiau priartėti prie siekiamybės.

Tai laikas, kuriame viskas matuojama pinigais: perkama ir parduodama. NETURI PINIGŲ? NESIEKI ŠLOVĖS, PRIPAŽINIMO? ESI NIEKAS! GYVENIMO KLOUNAS! ARLEKINAS! Bet tikri klounai šoka pagal „pinigų deivės“ dūdelę, o cirkas – tai gyvenimas piniguose, plakatuose, efemeriškame viešojo gyvenimo žurnale.

Negalintiems gyventi be paslapčių ir intrigų sukuriama nauja ikona – MISTERIS X. Tik niekas nežino, kas iš tiesų slypi po kauke…
Į cirko pasirodymus žmones pritraukti sunku. „NORI PASISEKIMO – BŪK IŠRADINGAS, KELK SKANDALUS, KURK LEGENDAS!“, – skelbia cirko direktorius.
Tai ir tampa pagrindine operetės „Misteris X“ ašimi. Kai įžengiame į simuliakrų, manipuliacijos ir paniekos lauką, kai žmones pradedame skirstyti į puolėjus ir gynėjus, linksmintojus ir maitintojų kastą, štai tada ir prasideda tikrasis cirkas – žmonių civilizacija virsta džiunglėmis, o mūsų aukšti siekiai ima tarnauti elementariam išlikimui.