Gerhart Hauptmann
ŽIURKĖS
Iš vokiečių kalbos vertė Teodoras Četrauskas

Valstybiniame Vilniaus mažajame teatre spektaklį kuria jaunosios kartos režisierius Augustas Gornatkevičius, kurio meninį braižą publika jau spėjo pamilti ir įvertinti. Šįkart subūręs pripažintų ir talentingų skirtingų teatrinių mokyklų aktorių komandą, režisierius pristato vieną labiausiai statomų Nobelio premijos laureato Gerharto Hauptmanno pjesę „Žiurkės“, kurią menininkas sukūrė prieš pat žymų įvertinimą. Iškilus vokiečių rašytojas Hauptmannas, kurdamas ryškius psichologinius personažus, jautriai tyrinėja socialines problemas, išryškindamas žemuosius visuomenės sluoksnius, jų gyvenimo tragedijas. Statydamas pjesę, paties autoriaus įvardintą kaip Berlyno tragikomedija, režisierius kalbėdamas apie XX a. pradžios Berlyną, veda ryškias paraleles su šiandiena.

Pjesės centre – dvi moterys, sujungtos motinystės temos. Tarnaitė Paulina Pyperkarka laukiasi neplanuoto ir nenorimo vaiko, o darbininko Jono žmona vis dar gedi prieš kelerius metus mirusio naujagimio. Vaikas sujungia ne tik dvi moteris, gyvenančias asmeninius gyvenimus, bet ir visi kiti draminiai įvykiai, ryškiau ar tyliau besiskleidžiantys scenoje, tampa tiesiogiai susiję su Paulinos vaiko ir būsimų dviejų jo motinų likimu. Veiksmas vyksta uždaroje erdvėje – buvusio teatro direktoriaus Haro Hasenroiterio teatro studijoje tarp senų teatro rekvizitų bei kostiumų, kur ir gimsta Paulinos kūdikis. Greitai prasideda kitus namo gyventojus ir policiją įtraukiantis detektyvas, vedantis į tragišką atomazgą.

Anot režisieriaus A. Gornatkevičiaus, pjesė „Žiurkės“ visų pirma kalba apie socialinę atskirtį ir nelygybę, joje ryškėja giliosios visuomenės susvetimėjimo ir radikalizavimosi priežastys. Kūrinyje įvykstantis skirtingų socialinių sluoksnių susitikimas vienoje uždaroje erdvėje leidžia atskleisti skirtingą šių visuomenės grupių pasaulio suvokimą ir sau keliamus tikslus. Itin ryškiai „Žiurkėse“ skleidžiasi moters portretas, kuris kelia ne tiek vidinių troškimų ir baimių, kiek supančios aplinkos bei primetamų vaidmenų, kūno autonomijos problemą, šiandien taip ryškiai permąstomą vakarietiškame pasaulyje. Kūrinys savo siužetine linija ir subtilaus humoro persmelktu stiliumi vėl primena apie tikrąjį stipraus dramaturginio kūrinio džiaugsmą teatro scenoje.

Rež. A. Gornatkevičiaus eskizas pagal Hauptmanno pjesę „Žiurkes“ tapo 2024 m. VMT organizuojamo konkurso „DramaTest Residency“ nugalėtoju.

Renginyje bus fotografuojama, filmuojama, todėl informuojame, kad Jūs galite būti matomas renginio nuotraukose ar vaizdo įrašuose, ir šios nuotraukos ar vaizdo įrašai gali būti patalpinti viešai prieinamuose socialiniuose tinkluose ar žiniasklaidos priemonėse. Jei pageidaujate, kad Jūsų atvaizdas būtų pašalintas iš renginio nuotraukų ar vaizdo įrašo, prašome kreiptis el. paštu [email protected].