Tai žaidimas-ritualas, kuris sugrąžins iš feisbukinės egzistencijos į gamtos duotą prigimtį.

„Mirties alsavimas – natūralus ir įprastas. Visi kažkada mirsime. Tačiau į mirtį reikia žvelgti ne su baime, o iš linksmos, šviesios pusės. Mirtis nėra pabaiga“ – sako spektaklio režisierius Darius Rabašauskas.

Folkloro tyrinėtoja, spektaklio kompozitorė Laurita Peleniūtė atkreipia dėmesį į santykio su mirtimi svarbą asmenybės formavimuisi: „Jei kiekvienas žinotume, kad šalia mūsų visada yra mūsų mirtis – asmeninė, sava, „mano mirtelė“ – išmoktume gyventi prasmingiau. Mirtis taptų ne baimės šaltiniu, o išmintimi, kuri mus lydi“ – teigia ji.

Šis spektaklis – tai pabuvimas kartu. Todėl vakarėlio apibrėžimas – jam labai tinkamas. Vakarėlis gali būti visoks, kiekvienam skirtingas, tačiau pagrindinė vakarėlio esmė – kad žmonės pabūtų kartu. „Vakarėlis su mirtim kiekvieną turėtų įkvėpti prasmingiems darbams“ – teigia režisierius Darius Rabašauskas.

Pasak režisieriaus, pagrindinė spektaklio idėja – ritualinį folklorą sujungti su šiandienine kasdienybe, šiuolaikinį humorą su tautosakiniu humoru, šimtmečiais meistriškai įžeminusiu mitinius išgyvenimus.

Strateginis teatro rėmėjas

Festivalį iš dalies finansuoja