NKDTweb_thumbnail-265x375

Friedrich Dürrenmatt „SENOS DAMOS VIZITAS“

Nacionalinio Kauno dramos teatro dviejų dalių komedija
Režisierius: Aidas Giniotis
Scenografijos ir kostiumų dailininkė: Laura Luišaitytė
Kompozitorius: Ignas Juzokas
Vaidina: Jūratė Onaitytė, Liubomiras Laucevičius, Egidijus Stancikas, Dainius Svobonas, Albinas Budnikas, Saulius Čiučelis, Tomas Erbrėderis, Martyna Gedvilaitė, Eugenija Bendoriūtė, Pijus Narijauskas, Ugnė Žirgulė, Dovydas Pabarčius, Audronė Paškonytė, Henrikas Savickis, Artūras Sužiedėlis, Ridas Žirgulis, Gintautas Bejeris
Trukmė: 2 val. 30 min.
Premjera: 2019 m. balandžio 27 d.

Į mažą nuskurdusį provincijos miestelį, kuriame jau seniai nebeveikia gamyklos, nestoja svarbius keleivius vežantys traukiniai, atvyksta pasakiškai turtinga ponia Kler. Kadaise ji užaugo tame miestelyje, bet išvykusi nesirodė daugiau nei keturis dešimtmečius. Multimilijardierė Kler, galinti finansiškai paremti miestelio bendruomenę,  yra paskutinė gyventojų viltis atstatyti miestelio gerovę. Senoji ponia sutinka paaukoti miesteliui milijardą su viena sąlyga – kad miestelyje būtų atstatytas teisingumas, o tai reiškia, kad būtų nužudytas vienas žmogus, jaunystėje sutrypęs jos meilę. Iš pradžių miestelėnai pasipiktina, juk jie gyvena kultūringame Europos krašte, kur lankėsi Gėtė ir savo kvartetus kūrė Bramsas. Tačiau turtingoji dama sutinka palaukti, ir pamažu žmonių laikysena ima keistis. Jie ima išlaidauti, pramogauti ir elgtis taip, lyg nebylus sutikimas nužudyti vieną iš jų jau būtų duotas ir milijardas jau įsikūręs jų kišenėse.

Spektaklio režisierius Aidas Giniotis mėgina išryškinti svarbiausius dramaturgo keliamus klausimus – kiek kainuoja jaunystės klaidos ir išdavystė, kiek kainuoja vieno žmogaus gyvybė, kiek kainuoja mūsų humanistiniai idealai ir principai? Kiek kainuoja teisingumas? O galbūt tai tėra kaukė, kuria pridengiame savo godumą ir silpnybes?

„Senos damos vizitas“ – pjesė, atnešusi šveicarų dramaturgui Friedrichui Dürrenmatt (1921–1990) pasaulinę šlovę. Rašytojas manė, kad tragedijų laikai jau praėjo, ir tik komedija gali atskleisti šiandienos gyvenimo tragizmą. Dürrenmatas priverčia juoktis ir liūdėti, kvatotis ir baisėtis, lyg klounas, žavingus triukus demonstruojantis ant bedugnės prarajos krašto.