Teatro pasaulis krizių fone: kaip gyvena pasaulio teatrai?
Kol Alytaus miesto teatro scenose karaliauja XII-asis tarptautinis teatrų festivalis „COM·MEDIA“, festivalio metu kryptingai telkiami ir teatralai iš viso pasaulio čia, Pietų Lietuvos sostinėje. Siekiant užmegzti naujas draugystes, partnerystes, iš kurių gimsta bendri projektai ir naujos kryptys teatro pasaulyje Alytuje viešėjo svečiai iš aštuonių šalių: Čekijos, Latvijos, Ukrainos, Lenkijos, Vokietijos, Rumunijos, Sakartvelo ir Lietuvos.
„Šis susitikimas – tai galimybė užsimegzti draugystėms, kuomet jungia bendri džiaugsmai, o kartais ir skauduliai. Turime puikų šansą pristatyti save – atverti kelius tarptautiniam bendradarbiavimui, taip pat – susipažinti su kitų šalių teatrų patirtimi, jų projektais, jų planais, aptarti tai, kaip teatrai gyvena globalios krizės metu. Tokie susitikimai – labai reikalingi, ir galiu drąsiai sakyti – Alytaus teatrui padeda būti matomam ne tik Lietuvos, tačiau ir viso pasaulio teatrų kontekste“, – sako Alytaus miesto teatro direktorė, kongreso šeimininkė Inesa Pilvelytė.
Tarptautinį kongresą, kurio tema šiemet „Teatro vektorius globalios krizės laikais“ organizuojantis Alytaus miesto teatras kasmet praveria duris scenos menų organizacijoms, kurių svarbiausias uždavinys – ne tik pasidalinti naujienomis apie tai, kaip jie gyvena, tačiau ir užmegzti naujus bendradarbiavimo ryšius, kurių dėka gimsta nauji projektai.
Kongresą moderavo teatrologė, teatro kritikė Kristina Steiblytė, pakvietusi svečius atviram pokalbiui apie tai, kokius receptus turi teatrai, susiduriantys su nuolat besikeičiančiomis krizėmis.
„Krizių akivaizdoje mes transformuojamės: karas, emigracija, covid pandemija ir kita, tačiau teatro misija – prisitaikyti“, – sako teatro tyrinėtoja Birgit Lengers (Vokietija). Susitikime viešėjusi teatro žurnalistė, kasdien laidose kalbinanti teatro kūrėjus iš visos Rumunijos, Raluca Radulescu akcentavo, jog problema – globali, tačiau kiekvienoje šalyje iššūkiai iš esmės panašūs, todėl teatrai kaskart ieško naujų išeičių – gimsta nauji projektai, bendradarbiaujant su kitų šalių teatrais.
Svečias iš Sakartvelo Tengiz Khukhia įsitikinęs – naujų formų paieška – vienintelė išeitis: „Kiekvieną dieną mes turime galvoti, kaip išgyventi. Jeigu nustosi judėti – tiesiog nukrisi.“
Teatras – tai gyvenimas, tiems, kurie kuria teatrą, o kaip pasiekti tuos, kurie abejoja ir teatrą aplenkia? Auditorijos pritraukimo problema buvo akcentuojama ir kongreso metu, su tuo susiduriama visuose teatruose, ypatingai dėl paauglių, jaunimo auditorijos pasiekiamumo.
Vieni teatrai šias problemas sprendžia aktyviu „ėjimu“ į mokyklas, kiti gi – stovyklomis. „Pakviesti paauglius į teatrą – iššūkis, sakyti, jog „nėra nieko įdomaus“ – paprasčiausia, bet tai – netiesa. Visgi kuomet kelią į teatrą vaikai atranda per mokyklas – jie atsiveria, pasikeičia. Mūsų tikslas – auginti auditoriją“, – kalbėjo kaimyninės Lenkijos atstovė Martyna Faustyna Zaniewska (Lenkija). Šiai antrindami svečiai iš kitų šalių kalbėjo, jog svarbiausia „kurti ne jaunimui, o drauge su jaunimu“, tuomet ir rezultatas – stebinantis.
Daugelis kongreso dalyvių apžvelgė ir bendradarbiavimo, paramos, kūrybos projektus su Ukrainos kūrėjais, kurie kuria ir savo šalyje, ir saugiai būdami svečiose.
Viešėdami Alytaus miesto teatre svečiai iš aštuonių šalių turėjo progą pamatyti ir du festivalio spektaklius – nepriklausomo baltarusių teatro projektą „Tai – mes“ (rež. Stas Zhyrkov) ir Alytaus miesto teatro spektaklį „Blogi keliai“ (rež. Tamara Trunova). Po spektaklių vyko diskusijos drauge su kūrybinėmis komandomis.
Festivalį finansuoja Lietuvos kultūros taryba (www.ltkt.lt)
Festivalio mecenatas: GLASS LT
Festivalio generalinis rėmėjas: MV GROUP Production |ALITA nealkoholinis
Strateginis teatro rėmėjas: Vita Baltic International