Tai spektaklis apie dviejų jaunų žmonių meilę, slaptą santuoką, ištikimybę ir pasipriešinimą tėvų valiai – pragmatizmui, beprasmiškai nesantaikai. Jaunose širdyse užgimusi meilė pasirodo esanti stipresnė net už mirties baimę.

Kūrėjų kolektyvas norėjo šiuolaikiškai pažvelgti į šią klasikinę pjesę, todėl tam tikri abstrakčios scenografijos elementai primena urbanizuotą erdvę, o muzikoje susilieja šiuolaikinės ir klasikinės muzikos motyvai. Režisierius specialiai išryškina antraeilius vaidmenis norėdamas parodyti, kad tikrieji herojų jausmai yra subtilūs ir dažnai slepiami nuo jiems priešiškos aplinkos.