Tai nepaprastai įdomi, meistriškai susukta, elegantiškai pasakojama istorija, kuri išsyk sujaudins žiūrovą ir neleis nurimti emocijoms iki spektaklio pabaigos.

Intriga užsimezga jau pirmojoje scenoje:

KOMISARAS:

– Kas čia vyksta?! Jūsų žmona pabėgo, o kai sugrįžo, paaiškėjo, kad ji – ne jūsų?! Kaip tai suprasti?

ŽIULJENAS:

– Taip ir suprasti – ji ne mano! Šita moteris – ne mano žmona!

Kebliausios situacijos seka viena paskui kitą. Bet… „niekada nėra taip blogai, kad nebūtų dar blogiau“, – personažų dialogais ugnį pakursto autorius –  ne vieno vingraus siužeto kūrėjas, žymus prancūzų dramaturgas Robert Thomas, meistriškai vedžiojantis  žiūrovus painiais siužeto labirintais.

Situacija komplikuojasi, įtampa auga: kažkas vietoje viskio išgers nuodų, kažkam grės kalėjimo grotos „su vaizdu į kalnus“, kažkam – psichiatrijos ligoninė….

Vos tik pasirodo, kad tiesa aiškėja ir tuoj priartės išganinga atomazga, – istorija vėl sukteli aštriu kampu. Spektaklio pabaiga pribloškia neįtikėtinu ir nenuspėjamu, režisieriaus Dainiaus Kazlausko sumanytu finalu.

Pasak režisieriaus, šiais laikais sudėtinga rasti kitą tokią pjesę, kurioje įvykiai taip įelektrintų žiūrovų salę ir vestų į kulminaciją be atokvėpio smalsaujant – o kas toliau?

Talentingas prancūzų aktorius ir dramaturgas Robert Thomas (1927-1989) sugebėjo rašyti itin intriguojančiai. Tuo nesuabejos nė vienas, matęs populiarųjį kino filmą – kriminalinį vodevilį „8 moterys“ („8 Femmes“), pastatytą 2002 m. pagal šio autoriaus pjesę. Mat prancūzai, kaip teigia kritikas Saulius Macaitis, „nuo neatmenamų laikų yra lengvo, ne vulgaraus, bet galantiško ir pašaipaus meno puoselėtojai“.