– Kukai, o kokia tavo svajonė?
– Aš neturiu svajonės…
– Kaip neturi?
– Aš turėjau svajonę – užaugti. Ir dar vieną… kurią pamiršau, kai užaugau.
– Kukai, mes būtinai ją surasime. Gal ji dabar guli policijoje pamestų daiktų skyriuje?  Kas nors ją surado ir atnešė, tik niekas nežino, kad tai – tavo svajonė.

Išsiblaškiusio muzikanto kavos puodelyje gyveno nykštukas Kukas. Jis turėjo draugą Šaukštelį, su kuriuo niekada negalėjo pasikalbėti, nes jis visada buvo aplipęs cukrumi. Vieną vėlų vakarą, po koncerto grįžęs muzikantas savo švarko kišenėje netikėtai rado stiklinę. O stiklinėje gyveno… atspėkite kas? Nykštukė Unė! Tą vakarą Kuko gyvenimas pasikeitė. Jeigu Jums įdomu, kaip Kukas įsimylėjo Unę, tapo svajonių storuliu, ateikite į Alytaus miesto teatrą,  atsineškite savo svajonę ir padovanokite ją nykštukui.

Subalansuota vaikučiams, bet tinka ir tėveliams!