Ji mėgo judėti. Daugelis tai vadindavo šokiu, bet tai buvo daugiau nei šokis.
Ji mėgo rašyti dailyraštį. Bet ne raidėmis – garsais. Jos rašiklis buvo  mygtukas „record“.
Ji turėjo geriausią draugą, kuris savo anūkę išmokė mylėti gamtą.
Ji nelankė mokykloje Meilė. Sau pamokos. Tokios tuo metu, deja, tiesiog nebuvo.
Ji troško vienu spjūviu sudaužyti visus pasaulio veidrodžius.
Jos Tėve mūsų keitė: prašau, dar trys kilogramai ir, pažadu, sustosiu. Dar keturi ir, pažadu, tikrai sustosiu.
O tada: mama, man atrodo, aš mirštu.

„ – Kol kiti instagram`e didžiuojasi tobula diena, aš guliu ir raudu. Nebenoriu gyventi. Tačiau, po pusdienio prisiverčiu atsikelti. Pasidažau. Pasipuošiu. Įjungiu kamerą ir vaidinu tobulą. Tada einu į dušą. Paleidžiu karštą vandenį ir stoviu po juo, kol kūnas įkaista iki tamsaus raudonio. Pajuntu skausmą. Jis malonus. Tarsi  įrodymas, kad dar gyvenu.
– Pravirksti?
– Juk stiprios mergaitės du kartus per dieną neverkia, tiesa? “

Socialiniuose tinkluose – milijonai žurnalo viršelio vertų, tobulą gyvenimą iliustruojančių nuotraukų. Like share and subskribe tapo tarsi šių dienų mantra. Žaidimas įsuka, realybė susimaišo su iliuzija, o tarp melo ir tiesos – lygybės ženklas. Tačiau ateina diena, kai nuo viso to pailsti. Kai net šimtai tūkstančių sekėjų nebetenka vertės, o vienintelis noras – nebepabusti. Nebemeluoti. Nebevaidinti tobulo. Pripažinti – man taip pat skauda, taip pat liūdna, baisu ir vieniša. Pikta ir pavydu. Aš taip pat svajoju apie paprastus dalykus, bet tuo pat metu bijau savęs tokios, kokia nesu ar esu? Kuri Aš esu Aš? Kodėl kiekvienas gražus žodis nuskamba kaip skaudus kirtis, o kiekvienas ei, sudžiūvėle, priverčia didžiuotis?

Apie visa tai (ir ne tik) – jau netrukus!
Viešas Ūlos vlogo filmavimas ir naujojo žurnalo Seen pristatymas!
Nepraleisk progos susipažinti su viena geriausių Lietuvos vlogerių!!!

Pasak Ūlos draugo: daugiau tokio šanso gali nebebūti!
O tu?
Išdrįstum?

P.S Filmavime dalyvaujančiųjų skaičius ribotas.