Šimtmetį besitęsianti vienos giminės istorija, kupina istorinių peripetijų ir asmeninių dramų. Skirtingos kartos, skirtingi likimai, tačiau yra dalykų, kurie niekada nesikeičia: visi nori mylėti ir būti mylimi, kurti savo laimę ir, iškilus grėsmei, kautis dėl jos.

Labai dažnai likimai lūžta po nepakeliamais istorijos presais. Laikas ir istorinės aplinkybės negailestingi šios giminės ir kitiems šio namo, kurio pamatuose įmūrytas istorinis akmuo,  gyventojams.

Namas spektaklyje – tai valstybės,  mažos, bet labai gajos ir drąsios, metafora. Jos pamatuose įmūrytas tikėjimas savo ateitimi.

Žiūrovų įspūdžiai:

„Spektaklis kurio metu pirmą kart apsiašarojau… Na ir ankščiau būdavo spektaklių, kad pradėdavo drėkti akys, bet vidinis „aš“ vis sudrausmindavo, o, šį kartą nebesustabdė (…). Rekomenduoju pamatyt. Jau praėjo keletas dienų, o aš dar gyvenu juo…“ ( Juozas).

„Nesitikėjau, kad bus toks geras spektaklis, bet buvo…Vaidyba, dainavimas, režisūra – puiku! Svarbiausia, kad palietė kažką giliai, dėl ko bent pora kartų ašaros tiesiog užspaudė gerklę…“ (Reda).

Interviu:

Spektaklyje „Pamatai iš Mindaugo pilies. Netikras akmuo“ akistata su savo giminės istorija