Otelo pasaulį atgaivina armėnų scenos režisierius Suren Shahverdyan, inscenizacijoje vaizduojantis, kaip „pavydas ir įtarumas gali sužlugdyti žmogų, kaip liūdesys gali tapti nekontroliuojamu, meilei virstant neapykanta ir tragiška visa ko pabaiga.“
Šekspyro drama mums pristato Otelą, savojo laikmečio legendą, didiką, nugalėtoją ir drąsų vyrą. Šis herojus grįžta iš mūšio tik tam, jog priimtų didžiausią iššūkį – makiavelišką Jago planą, maitinamą neapykanta ir pykčiu,  sugriauti Otelo gyvenimą.
„Man buvo svarbu suprasti, kodėl žmonės gali virsti Jago, naikindami viską aplinkui. Jago negimė tokiu, tačiau melas privertė jį prarasti pasitikėjimą žmonėmis “, – sako spektaklio režisierius, nusprendęs neskirstyti savo herojų į gerus ar blogus, juodus ar baltus, o sukelti gailestį ir užuojautą kiekvienam personažui.
Gilus, stiprus ir širdį draskantis „Otelas“ negailestingai tyrinėja kiekvieną žmogaus būsenos dalį, o Shahverdyan sako, kad „šiuolaikinis Otelas padeda mums pažvelgti į mus pačius, atkurti jausmus ir pažvelgti į savo trūkumus. Mes visi turėtume galvoti apie savo nuodėmes ir stengtis nemirti dėl meilės, o gyventi dėl jos. Ir …neprarasti pasitikėjimo aplinkiniais!“