Spektaklis tiems, kurie skuba gyventi ir tiems, kuriems reikia sustoti, o sustojus apsidaryti ir pamatyti savo artimus.

Visuotinio lėkimo, susvetimėjimo, savanaudiškumo ir nuolatinio bandymo gyventi pagal planą kontekste spektaklis „Mūsų miestelis“ atsigręžia į amžinybės akivaizdoje gyvenančių paprastų žmonių likimus bei ieško jų prasmės. Spektaklis nagrinėja esminius klausimus: kodėl gyvename? Kas yra meilė? Kas yra mirtis? Kas yra laikas ir kodėl jo nevertiname? Kas bus, kai mūsų laikas pasibaigs?

Pjesėje vaizduojamas nedidelis XX amžiaus pradžios JAV miestelis, kuriame kaiminystėje gyvenačias šeimas sieja vaikų meilės istorija. Trijuose veiksmuose vaizduojami esminiai žmogaus gyvenimo momentai – gimimas ir vaikystė, branda ir vestuvės, laidotuvės ir pomirtinis gyvenimas. Pjesės kalba ir situacija iš pirmo žvilgsnio labai paprasta, tačiau ji simbolizuoja universalų ir besąlygišką visų žmonių pavaldumą laikui. Šiandien ši tema įgauna ir dar vieną atspalvį – žmonėms nebeturint laiko vienas kitam nyksta ryšiai tarp kaimynų, giminių ir šeimos narių. Spektaklio veikėjai buities paprastume atranda atsakymus į esminius būties klausimus ir išryškina gyvenimo bendruomenėje privalumus – artimus santykius, pagarbą ir geranoriškumą.