Vienas iš XX a. filosofų nuopelnų – atviro kūrinio idėja. Atviras kūrinys reiškia ne tai, kad visi norintys gali jį kurti, o kad visi su juo susidūrę (išgirdę, pamatę, perskaitę) turi teisę patys nuspręsti, ką tas kūrinys reiškia, nepasikliaudami autoriaus intencijomis. Tai reiškia, kad kiekvienas iš mūsų turi teisę interpretuoti ir vertinti. Tai, savaime suprantama, galioja ir teatrui. Tačiau kaip čia tai veikia? Kiek iš tikrųjų mąstymo ir jautimo laisvės mums suteikia teatro kūrėjai? Ir kiek jie pajėgūs režisuoti mūsų patirtis?

FESTIVALIO COM•MOON•A PROGRAMA (PDF)

Strateginis teatro rėmėjas

Projektą iš dalies finansuoja