photo_page_1_47503311

PERKELTAS.„ĮSTABIOJI IR GRAUDŽIOJI ROMEO IR DŽULJETOS ISTORIJA“ N14

Lietuvos nacionalinio dramos teatro dviejų dalių spektaklis
Režisierius: Oskaras Koršunovas
Scenografė: Jūratė Paulėkaitė
Kostiumų dailininkė: Jolanta Rimkutė
Kompozitorius: Antanas Jasenka
Šviesos dailininkas: Eugenijus Sabaliauskas
Choreografė: Vesta Grabštaitė
Vaidina: Eglė Mikulionytė, Dalia Michelevičiūtė, Vaidotas Martinaitis, Arūnas Sakalauskas, Gytis Ivanauskas, Vesta Grabštaitė, Remigijus Bilinskas, Dainius Gavenonis, Arvydas Dapšys, Eimantas Pakalka, Marius Repšys, Rytis Saladžius, Kęstutis Cicėnas, Agnieška Ravdo, Laurynas Jurgelis
Trukmė: 3 val.
Premjera: Atnaujinto spektaklio Lietuvos nacionaliniame dramos teatre premjera – 2015 m. vasario 6 d.
Bilietai: 9.20-19.20 €

Dėl Lietuvos nacionalinio dramos teatro techninių problemų spektaklis „Įstabioji ir graudžioji Romeo ir Džuljetos istorija“ (rež. O. Koršunovas) lapkričio 9 d. 18 val. NEĮVYKS. Spektaklis perkeliamas į 2020 m. balandžio 3 d. Įsigyti bilietai galios arba galite juos grąžinti įsigijimo vietoje.

Bilietus galite įsigyti tiketa.lt.

Režisierius Oskaras Koršunovas: Shakespeare’o veikalas „Romeo ir Džuljeta” dažniausiai įsivaizduojamas kaip odė romantiškai meilei. Iš tikrųjų tai – socialinė drama, kurioje paprasta meilė dramatiškomis aplinkybėmis įgauna aukščiausią tragizmo skambesį. Šioje tragedijoje mane labiausiai domina tai, kad meilė gimsta ir skleidžiasi neapykantoje, Veronos karo atmosferoje. Norėjau akcentuoti šį paradoksą: neapykanta žudo, tačiau būtent ji įžiebia meilės kibirkštį.

Apie tai galima kalbėti ir dievišku lygmeniu – meilė gimsta iš neapykantos, kad pastarąją nugalėtų. Gali būti, jog iš tikrųjų pati neapykanta gimsta iš nieko. Montekių ir Kapulečių pavyzdys būtent yra iškalbingas, nes niekas nebežino nesantaikos priežasties. Jų karo priežastis visi seniausiai pamiršo. Jaunasis Tebaldas priima neapykantą ir ją gina kaip tradiciją. Mes dažnai puoselėjame tokias tradicijas, kurios sukuria priešpriešą iš tariamų skirtumų ir palaiko neapykantą. Tai, deja, vis dažniau taikomas principas – sutelkti visuomenę ieškant priešų.

Statydamas spektaklį norėjau įsigilinti, kaip neapykanta formuoja skirtumus ir tampa visa ko priežastimi. Man atrodo, kad neapykanta yra skirtumų pagrindas, kuris tarp Montekių ir Kapulečių steigia skirtumų iliuziją, apgauna ir dar labiau juos supriešina. Taip pasidalijusios visos visuomenės.

Meilė panaikina skirtumus. Ji vienintelė parodo, jog iš esmės tarp klanų nėra jokio konflikto. Meilė sukuria laisvę, o laisvėje nėra priešybių. Deja, Romeo ir Džuljeta laisvę atranda tiktai mirtyje. Paaukota laisvė sunaikina ne tik modernybę, kurią lemia vaikai, bet ir tėvų taip puoselėjamą tradiciją.

Spektaklio prodiuseris – OKT / Vilniaus miesto teatras
Koprodiuseriai – Avignon Festival, Remscheid City Theatre, Lietuvos Respublikos kultūros ministerija, Programa THEOREM