Du festivalio ,,Tegyvuoja komedija!” grandai

Ilgai lauktas profesionalių teatrų festivalis ,,Tegyvuoja komedija!” jau ne už kalnų. Lapkričio pirmą savaitgalį prasidės ir dvi savaites trūks bene didžiausias kultūros renginys Alytuje. Apskritai visas rudens metas dėkingas šventimui, o teatras ypatingai tinka visokio pobūdžio fejerijoms pristatyti. Iš tikrųjų šiais metais matysime labai įvairių komedijų: neveltui festivalio moto pasirinktas šūkis ,,Lankstyk kitaip!” Kiekvienas autorius, kiekvienas žmogus turi vis kitokį humoro jausmą, kitaip juokiasi, juokauja. Gal skirtingiausiai šiemet ,,lankstys” dviejų meistrų spektakliai: tai yra Oskaro Koršunovo teatro komedija ,,Vestuvės” bei Teatro ,,Meno fortas” dramedija ,,Bado meistras”. Tad porą žodžių apie šiuos grandus, kurie tarsi atstovauja skirtingus komedijos kraštutinumus.

Abu spektakliai yra jauni savo dvasia ir atlikėjais. Abiejuose vaidina daugiausia jauni aktoriai. Režisieriaus Oskaro Koršunovo spektaklyje ,,Vestuvės” veikia visas būrys jaunų aktorių, kurie, berods,  patys pasirinko gaivališką Bertoldo Brechto pjesę ,,Vestuvės”. Čia visas veiksmas sukasi apie žmogiškus santykius, jų hiberbolizaciją, paprastai tariant, apie balių ir kas tik jame benutinka! Įsižiūrėjus su brechtiška optika nutinka kone viskas nuo begalinio džiaugsmo iki beviltiško susipriešinimo – kažkokia ,,klaidų komedija”! Koršunovo auklėtinių spektaklyje matome ,,tikras” lietuviškas vestuves, kur viskas atrodo labai natūralu, pernelyg natūralu, kad nejučia imame sirgti už tuos žmones šventėje: kartu su jais darosi linksma arba gėda, nelygu kaip įsižiūrėsi… Labiausiai stebina bei glumina viso veiksmo paprastumas, atrodo, kad nėra čia jokios pjesės, jokio sugalvojimo, tiesiog scena gina sceną iki pat pabaigos. Tai be galo simpatiškas ir linksmas spektaklis.

Vokiečiakalbę, nelabai komišką ir netgi nedramaturginę medžiagą pasirinko režisierius Eimantas Nekrošius, inscenizavęs Franzo Kafkos apsakymų rinkinį ,,Bado meistras”. Iš vokiečių kalbos dar galėtume versti ,,bado menininkas”, tad neatsitiktinai maestro kalba apie menininko likimą, menininko darbą – kūrybą… Badas čia yra ne tik nepriteklius, kurį išties kartais patiria menui pasišventę žmonės; badas yra veikiau parabolė, nelyg pratybos, kurios reikalingos ieškant naujų formų, naujų išbandymų, naujų dvasinių viršūnių. Taigi badas čia yra veikiau priemonė, į kurią režisierius nevengia pažiūrėti iš šalies, su derama saviironija, bet ir rimtumu. Mat egzistencialistė XX amžiaus istorija liudnai pagarsėjo socialiniais eksperimentais, kur badavimo menas tironų įgeidžiu buvo paverstas tautų genocidu, Gulagu ar Holodomoru. Galime tik stebėtis Franco Kafkos ar kitų meistrų pranašiškom praktikom bei dėkoti Nekrošiaus išminčiai, kuri tarsi perspėja, kad badavimo spektaklis nesibaigia, kol gyvename vadinamoje spektaklio visuomenėje… Eimunto Nekrošiaus darbe veikia keli aktoriai ir žymioji Viktorija Kuodytė, kuri, beje, kažkiek primena Simoną Weil, nuo bado žuvusią filosofę.

Jau lapkričio 7 d.  18 val. Alytaus miesto teatro didžiojoje salėje suskubkite pamatyti Oskaro Koršunovo režisuotą spektaklį „VESTUVĖS“ pagal Bertolt Brecht pjesę, o lapkričio 11 d. 18 val.  – naujausią Eimunto Nekrošiaus spektaklį „BADO MEISTRAS“ Kafkos apsakymo motyvais.

 

Alytaus miesto teatro informacija

Naujausi įrašai