2015 metų rudenį Alytaus miesto teatras pristatė premjerą – jauniausias trupės aktorius, 25-erių metų Vaidas Praspaliauskas Mažojoje salėje suvaidino monospektaklį Džonatanas Livingstonas „žuvėdPRA“ (pagal „Atviro rato“ aktoriaus Justo Tertelio pjesę „Pra…“). Spektaklio režisierė Andra Virbičianskienė.

Pradėkime nuo jūsų pačios.

Augau Kėdainiuose. Ten baigiau Kėdainių šviesiąją gimnaziją. Dvejus metus Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje studijavau aktoriaus meistriškumą, bet pajutusi, kad labiau noriu režisuoti, studijas tęsiau Klaipėdos universitete. Baigiau režisūros studijas Gyčio Padegimo ir Dariaus Meškausko vadovaujamame kurse. Trumpai dirbau Kauno muzikiniame teatre, vėliau grįžau į Klaipėdą. Sukūriau jaunimo teatro studiją, kuri buvo tarsi Mažoji akademija. Ją lankė nuostabus jaunimas, kūrėme, bet teko sustoti dėl finansinių kliūčių. Tuomet sekė metai be teatro.

Įgyvendinau didelį projektą ,,Jūrų arkliuko Ko meilė“ – buvo sukurta pasaka, įgarsinta, išleistas CD, sukurtas lėlių spektaklis, su kuriuo keliavome į 12 kūdikių ir vaikų namų. Šis projektas – vienas vertingiausių. Ne rezultatu, o vidine prasme. Supratau, kad gėda jaustis vienišai, kai bičiulystės, šilumos ir meilės laukia šitiek mažylių… Tik dabar suprantu, kad tai nebuvo laiko gaišimas. Tai – didelė kelionė su savimi. Pajutau, jog noriu grįžti į teatrą. Profesionalų. Ir daryti tai, ko išties šaukiasi tiek vidus, tiek protas.

Kodėl rinkotės teatrą? Kada pradėjote dirbti Alytaus miesto teatre? Kuo šis teatras Jums imponuoja?

Viskas įvyko savaime. Dešimtoje klasėje sukūriau pirmą spektaklį (dabar jo taip drąsiai nevadinčiau), po premjeros priėjo miesto režisierius, stipriai apkabino ir į delną įdėjo degtukų dėžutę, kurioje buvo vienas degtukas: „Tai tavo pirmas spektaklis, linkiu, kad ši dėžutė kada nors būtų pilna.“ Tai viena brangiausių akimirkų. Nuo jos visa mano teatrinė kelionė ir prasidėjo.

Tiek teatras, tiek rašymas, tiek kinas man įdomus tuo, kad galiu kurti naujus pasaulius ir taip bent šiek tiek pažinti visų pirma save. Žavi ieškojimas. Procesas. Nežinojimas ir staigus atradimo džiaugsmas. Visada aktoriams, su kuriais kuriame, sakau: „Esu tokia, kaip Jūs. Nė vienas nesame nei aukščiau, nei žemiau. Mes turime vieną kuprinę, susidedame reikalingiausius daiktus ir keliaujame. Kur nuves šis žemėlapis – pjesė, šiandien nė vienas nežinome. Atrasime kartu. O kai ateis diena, kai pasieksime kelionės tikslą, viskas pereis į Jūsų rankas. Aš būsiu tik ištikima stebėtoja…“

Mėgstu kūrybą be konfliktų, be jausminių pliūpsnių. Mėgstu dirbti ramiai ir žaismingai.

Alytaus teatre dirbu dar tik trečią mėnesį. Nors jausmas, kad jame esu jau daugiau nei metus.

Kokie įspūdžiai kilo perskaičius Justo Tertelio pjesę „Pra…“? Kuo ši pjesė Jums artima?

Su šiuo kūriniu susipažinau dar studijuodama LMTA. Buvau sužavėta. Šis kūrinys, ši kelionė tiek man, tiek Vaidui – didelė dovana. Tikėkimės, kad tokia ji bus ir žiūrovui.

Pjesė artima kiekvienu išsakytu žodžiu, kiekviena ištylėta mintimi. Nuostabu stebėti aktorių, kuris lieka be jokio teatrinio drabužio. Be nuostabios muzikos, įspūdingų šviesų, be vizualizacijų, techninių žaidimų, kurie dažnai dabar užgožia aktorių.

Norint sukurti šį spektaklį, aktorius turi būti labai atviras. Tas atvirumas sukelia įvairiausių jausmų. Norisi, kad žiūrovas pajustų, jog aktorius – toks pats žmogus, kaip ir kiekvienas. Jis turi savo džiaugsmus ir skaudulius. Jis valgo pusryčius ir jaučia baimes. Jis laukia ir viliasi, augina vaikus, bučiuojasi ir nusivilia. Jis kartais pradeda ir kartais sustoja. Jis… Norisi pagauti ir išlaikyti aktoriaus bei žiūrovo akistatą – atvirą pokalbį. Ir klausti: kas yra teatras? Kas jame svarbiausia šiandien? Kur šiandien teatras eina? Kur mes, Alytaus miesto teatras, norime eiti? Kodėl kviečiame žiūrovą į teatrą?

Kaip sekasi repetuoti su Vaidu Praspaliausku?

Mūsų kelionė labai įdomi ir norisi nesuskubėti, nepraeiti esminių posūkių. Kartais reikia sugrįžti, kad įsitikintume, ar nesuklydome. Didžiausias džiaugsmas – atrasti ir ieškoti savo sprendimų Justo Tertelio sukurtame žemėlapyje.

Ridas Viskauskas
Menų faktūra

2015 m. spalio 18